Šiandienos porų gyvenimas, palyginti su tėvų ar protėvių, pasikeitė kardinaliai. Tą pastebime ne tik profesinėse veiklose, asmeniniame gyvenime, bet ir kalbant apie sveikatos klausimus. Medicina tobulėja, tačiau ligos jaunėja ir jų spektras plečiasi. Žmonės susiduria su bėdomis, apie kurias dažnai net minties neturėdavo, tai paliečia ir šeimos pagausėjimo temą. Lietuvoje viena iš 6 porų išgirsta, kad susilaukti vaikų nepavyks arba tam reikės nueiti nelengvą ir nebūtinai sėkmę garantuojantį kelią. Kodėl tai tapo tokia rimta problema?
Pasaulinė problema
Mokslininkai ir gydytojai, vertindami vis augančius partnerių nevaisingumo iššūkius, neretai tai pavadina net nevaisingumo pandemija, nes mastai itin dideli.
Atvejai, kai pora negali susilaukti vaikų dėl moters sveikatos bėdų, siekia 20–35 proc. Situacijos, kai sprendžiami vyro nevaisingumo iššūkiai, apima 20–30 proc., o kai gydymo reikia abiem partneriams – 25–40 proc. Tiesa, dar reikėtų atkreipti dėmesį, kad kiek daugiau nei dešimtadalis porų konkretaus atsakymo, kodėl susilaukti vaikų nepavyksta ar nepavyks, iš viso negauna, mat priežastys medicinai būna neaiškios.
Su amžiumi blogėja vyrų spermos kokybė, blogėja visi jos parametrai – kiekis, koncentracija, judrumas, morfologija.
Nevaisingumą gali nulemti daugybė sveikatos bėdų, medicininių indikacijų, kurias gydytojai aptinka, gydo ir neretu atveju išspręsti problemą pavyksta. Bet vis dažniau kyla klausimas, kodėl apskritai nevaisingumo bėdas sprendžiančių partnerių skaičius taip smarkiai išaugo, o tada ir medikų, ir mokslininkų tyrimai vis labiau krypsta į žmonių gyvenseną, įpročius, kitaip tariant, makro aplinką, kuri, nors dažnam visiškai taip neatrodo, ilgainiui padaro labai didelę įtaką sveikatai, ir vaisingumui taip pat.
„Pastaruoju metu labai pabrėžiamas porų amžiaus didėjimas. Vaikai „atidedami“, iki kol bus padaryta karjera, sutvarkyta buitis ar pasimėgauta gyvenimu. Tiek vyrų, tiek moterų sveikatos parametrai, deja, su amžiumi dažnai blogėja dėl ligų, lėtinio uždegimo ir organizmo senėjimo.
Su amžiumi blogėja vyrų spermos kokybė, blogėja visi jos parametrai – kiekis, koncentracija, judrumas, morfologija. Moterims mažėja kiaušidžių rezervas, t.y. menksta galimybė užauginti ir subrandinti tam tikrą folikulų ir kiaušialąsčių, tinkamų apvaisinimui, skaičių“, – komentavo „Fertilgen“ atstovė-gydytoja Regina Žukauskienė.
Aiškios, net nematomos
Medikai atkreipia dėmesį, kad moksliniai tyrimai neretai labai aiškiai atsako į šiuos klausimus, tik mes to neakcentuojame arba nesusiejame. Pavyzdžiui, viena labai aiškių indikacijų, kad vaikų susilaukti žmonės nusprendžia kur kas vėlesniame amžiuje. Susikūrę tvirtą finansinį pagrindą, moterys – kiek įmanoma įsitvirtinusios karjeros srityje.
Iš vienos pusės, šie apgalvoti sprendimai – sveikintini, iš kitos, tai mažina pastojimo galimybes, mat augant moters amžiui, didėja persileidimo rizika ir apskritai mažėja tikimybė pastoti. Pasak medikų, atlikta daugybė tyrimų, kurie rodo aiškias sąsajas tarp fertilumo ir amžiaus.
Tęsiant makro aplinkos įtaką vaisingumui, būtina įvardinti ir tokius dalykus kaip oro užterštumas ir pastebimai sumažėjusi maistinė vertė. Gyvename miestuose, kur užterštumo lygis yra pakankamai aukštas, o dažnas valgo paskubomis, kas papuola, visiškai nesigilindamas į turinį, kol, aišku, nesusiduria su sveikatos bėdomis. Kiekvienas organizmas į paminėtus veiksnius reaguoja skirtingai, tai nulemia tiek genetika, tiek imunitetas, tačiau mažiau ar daugiau ilgainiui tai veikia visus.
Galiausiai, prie to paties gyvenimo stiliaus prisideda ir pavojingai mažas žmonių fizinis aktyvumas. Automobiliai, sėdimas darbas ir didžiulis tempas mus įkalino kėdėse, patogus gyvenimas, kai viską galime užsisakyti į namus, neragina padaryti „papildomo“ judesio. Vangus gyvenimas per ilgą laiką susilpnina kūną, imunitetą ir augina riebalus. Mažo fizinio aktyvumo ir antsvorio įtaką vaisingumui taip pat – neabejotina.
Mažo fizinio aktyvumo ir antsvorio įtaką vaisingumui taip pat – neabejotina.
O kaip vyšnia ant torto į šį „paketą“ pasijungia ir priklausomybės – alkoholio, tabako, kofeino, saldumynų ar kitos, kurios nepasuka mūsų gyvenimo sveikesne kryptimi, o atvirkščiai – paspartina judėjimą ligų ar prastos savijautos link. Mūsų bendra sveikata neatsiejama nuo vaisingumo, nors gali atrodyti, kad šie dalykai iš pažiūros nė kiek nesusiję su vaisingumu, bet iš tiesų yra ir labai smarkiai.
Nematoma priežastis
Šiandien mokslininkai ir medikai labai aiškiai išskiria ir dar vieną „nematomą“ priežastį, kurios sąsaja su vaisingumu akivaizdi. Tai – oksidacinis stresas. „Fertilgen“ atstovė gydytoja Regina Žukauskienė atkreipė dėmesį, kad pirmiausia turėtume žinoti, kad bet koks stresas ir vaisingumo problemos turi labai glaudžias sąsajas.
O kalbant apie oksidacinį stresą, R.Žukauskienė aiškino, kad esmė paprasta – mūsų kūną veikiant paminėtiems žalingiems veiksniams susidaro laisvieji radikalai, kurie atakuoja mūsų ląsteles, jų membranas ir branduolius, spartindami organizmo senėjimą, uždegimą, sukeldami sunkias ligas.
„Laisvieji radikalai veikia ir tokias ląsteles kaip spermatozoidai. Spermatozoiduose įvyksta DNR fragmentacija, tai yra pakenkiamas ląstelės branduolys. Ir šį poveikį galima nustatyti, atliekant DNR fragmentacijos tyrimą. Atlikti tyrimai gali parodyti normalią spermogramą, tačiau atlikus DNR fragmentacijos tyrimą paaiškėja galimo nevaisingumo priežastis“, – tikino gydytoja.
Mažo fizinio aktyvumo ir antsvorio įtaką vaisingumui taip pat – neabejotina.
Šiuo klausimu privalu išskirti antioksidantų, kurie suriša laisvuosius radikalus ir pašalina juos iš organizmo jiems nespėjus atlikti jų juodo darbo, svarbą: „Ypač vertingas glutationas, kuris ne tik pats pasižymi galingu antioksidaciniu poveikiu, bet ir sustiprina kitų antioksidantų, vitamino C ir E, veikimą. Yra atlikta daugybė studijų, įrodančių antioksidantų teigiamą poveikį spermos kokybei.“
Antioksidantų vartojimo nauda, pasak R.Žukauskienės – nekelia abejonių. Su maistu, pridūrė gydytoja, net ir laikantis sveikos mitybos principų, tikrai ne visada galime gauti tiek reikalingų ir būtinų medžiagų, kad galėtume nugalėti oksidacinį stresą. Tiesiog kartais neįmanoma suvalgyti tokio maisto kiekio, kad galėtume patenkinti šį poreikį.
Laikai yra tokie, kokie yra – to mes nepakeisime, vis dėlto, kaip atkreipia dėmesį gydytoja, reikėtų mėginti padaryti tai, kas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.
Tiek moterys, tiek vyrai turi ruoštis nėštumui. „Žalingų įpročių atsisakymas, fizinis aktyvumas, medžiagų, reikalingų spermatozoidų teisingam formavimuisi, vartojimas veikia ir kaip psichologinis palaikantis veiksnys tokiu svarbiu moteriai metu“, – pabrėžė R. Žukauskienė.
Aišku, ir vienas ne ką mažiau svarbių momentų, siekiant sulaukti išsvajotos žinios, sumažinti bereikalingo streso veiksnius, susitelkti ir kartu judėti tikslo link. Išpildyti svajonę gali padėti nuoseklus pasiruošimas, darbas bei tikėjimas, kad pasiseks.