5 karantino dienos prancūziškai: Mykolas Lepeška dalijasi greitais „perliukais“

Mykolas Lepeška ir jo patiekalai/R.Daškevičiaus ir asmeninio albumo nuotr.
Mykolas Lepeška ir jo patiekalai/R.Daškevičiaus ir asmeninio albumo nuotr.
Birutė Šarakojytė
Šaltinis: Žmonės
2020-04-04 09:00
AA

Baigiantis trečiajai karantino savaitei turbūt dažną apėmė mintys, kad jau būsite „išgaminę“ bene visus savo receptus, išbandę ir draugų rekomenduotus, ir mamų susakytus... Bet valgyt reikia kasdien, o, karantinui nesibaigiant, kulinarinės idėjos, deja, atrodo, baigsis greičiau.

Šįkart ŽMONĖS, kartu su verslininku, gastro aptarnavimo įmonės „Kūno kultūra“ vadovu, gastro hedonizmo ambasadoriumi Lietuvoje Mykolu Lepeška siūlo nerti į prancūziškus malonumus – patikėkite, čia kulinariniai klodai dar tikrai neišsemti!

„Nors iš pirmo žvilgsnio prancūziška gastronomijos tradicija – įmantrūs patiekalai, gaminami naudojant sudėtingas technikas, visgi yra ir gana nesudėtingų ir greitai paruošiamų perlų“, – patikina Žmonės.lt kalbintas M. Lepeška.

Mykolas pasakojo, kad paskutinįkart Prancūzijoje buvo rudenį, tačiau viena įsimintiniausių kulinarinių patirčių šioje šalyje įvyko prieš bene penkerius metus, kuomet „Michelin“ žvaigžde įvertintame restorane su kompanija gaminosi sau įmantrią vakarienę.

„Gal todėl mano galvoje taip ir užsifiksavo, kad prancūziška virtuvė – tai tokia labai sofistikuota, kurios patiekalų gamybai reikia skirti daug laiko. Vis dėlto pats pradėjęs ieškojimus supratau, kad tikrai galima atrasti paprastų, bet tikrai neprastų prancūziškos virtuvės patiekalų, kuriuos ir kviečiu išbandyti kartu“, – šypteli pašnekovas.

Mykolas priduria, kad kai kuriuos iš šių jo pateiktų patiekalų, tikėtina, kartosite ne kartą, mat jis pats prancūzišką omletą sakosi itin pamėgęs, o bananinis desertas toks nesudėtingas ir gardus, kad irgi turi daug šansų tapti šeimos mėgstamiausiu.

Taigi kviečiame gaminti kartu su Mykolu – tik būkite atsargūs ir neprarykite liežuvio iš malonumo!

1 diena. Prancūziškas omletas

Iškepti prancūzišką omletą vieną rytą „Vilkinėje“ mane išmokė chefas Salvadoras, nusprendęs vietoj žuvies pagaliau įduoti meškerę. Per porą kartų susigaudžiau niuansus kaip paruošti šį kremišką, burnoje tirpstantį omletą, tikiuosi, taip padarysite ir jūs.

Jums reikės:

  • Kiaušinių (geriausia – kambario temperatūros);
  • Druskos;
  • Sviesto;
  • Saulėje džiovintų pomidorų (nebūtinai);
  • Duonos skrudinimui;
  • Baziliko papuošimui.

Dubenin suleidžiame kiaušinius, pasūdome ir įpilame po pusantro šaukšto vandens kiekvienam kiaušiniui. Šluotele išplakame kaiušinius iki vientisos masės. Keptuvėje ant nedidelės kaitros išlydome sviestą, supilame plakinį ir iš karto lengvais judesiais šluotele maišome. Svarbu, kad nesusidarytų plutelė. Todėl nepadauginkit kaitros ir nepamažinkite maišymo judesio.

Kai masė pradeda tirštėti, mentele suplojame ją į blyną ir leidžiame sukietėti apačiai (apie minutę). Jei dedame pagardų – džiovintų pomidorų, trupintos fetos ar pan. – dabar yra tas metas. Mentele atkeliame omleto kraštus, suvyniojame ir dedame lėkštėn. Voilà!

 

Prancūziškas omletas/M.Lepeškos nuotr.

2 diena. Frikasė („Fricassee) vištiena

Yra toks paplitęs posakis apie tris prancūzų virtuvės paslaptis. Tai – sviestas, sviestas ir sviestas. Mūsų liaudies išmintis byloja, kad sviestu košės nepagadinsi, o virtuvės šefai juokauja, kad mažai yra patiekalų, kurių, teisingai pagamint nepavykus, sviestu nepataisysi. Šįkart serviruojame visiškai nesėkmėms atsparų receptą, nes sviestui talkon ateina dar ir grietinėlė.

Ponai ir ponios, pristatau jums vištienos „Fricassee“ – tai klasikinis prancūziškas baltasis padažas, kurį, garantuoju, pamilsite nuo pirmo šaukšto ir gaminsite tiek, kiek tik džinsai leis!

Frikasė (Fricassee) vištiena/M.Lepeškos nuotr.

4-6 porcijoms vištienos jums reikės:

  • 6 vištienos šlaunelių su oda;
  • Poros šaukštų alyvuogių aliejaus;
  • Druskos ir pipirų;
  • 4 šaukštų sviesto;
  • Didelio svogūno;
  • Morkos;
  • Saliero stiebo;
  • 200 g pievagrybių;
  • 2 šaukštų miltų;
  • 150 ml balto sauso vyno;
  • 500 ml vištienos sultinio;
  • 200 ml grietinėlės;
  • Žiupsnio petražolių;
  • Žiupsnio čiobrelių.

Į keptuvę aukštais kraštais kliūstelime aliejaus bei porą šaukštų sviesto ir ant smagios kaitros apskrudiname pasūdytą ir papipirintą vištieną, maždaug po 5 minutes iš abiejų pusių.

Vištieną atidedame į šoną, pamažiname kaitrą iki vidutinės, sudedame likusį sviestą ir beriame smulkintas daržoves bei grybus. Pamaišydami pakepame 5 minutes, suberiame miltus, išmaišome, kepame dar minutę.

Supilame vyną, pamaišydami kepame, kol pusė jo nugaruos, apie 5–7 min. Supilame grietinėlę bei sultinį, suberiame žoleles ir išmaišome. Grąžiname keptuvėn vištieną ir paliekame lėtai paburbuliuoti 15 minučių, voilà!

Frikasė (Fricassee) vištiena/M.Lepeškos nuotr.

3 diena. Kišas („Quiche Lorraine“)

Štai jums dar vienas kiaušininis reikalas: „Quiche Lorraine“ arba lietuviškai kišas, kišlorenas. Žinoma, bet kuris prancūzas jums pasakytų, kad kišlorenas yra kišlorenas tik jei vištos, kurių kiaušinius naudojame, purpsėjo po Lotaringijos regiono lankas. Priešingu atveju, tai – tik omletinis pyragas, tačiau mes, etimologinius niuansus palikę šone, pereikime prie gamybos.

Jums reikės:

  • 120 g miltų;
  • Kiaušinio trynio;
  • 60 g sviesto;
  • 3 šaukštų vandens.

Įdarui:

  • 2 kiaušinių ir nuo tešlos likusio baltymo;
  • 100 g šaltai rūkytos šoninės;
  • 50 g „Gruyere“ sūrio;
  • 100 g sūrio kremo (pvz., Filadelfijos);
  • 100 g grietinėlės;
  • Saujos pievagrybių;
  • Skiltelės česnako;
  • Žiupsnio muskato riešuto.

Tešlos ingredientus suberiame dubenin, šaltą sviestą supjaustome ir viską plakikliu paverčiame vientisa mase. Ją iškočiojame kiek galima ploniau ir įklojame kepimo skardon. Kraštus apkerpame arba apipjaustome per 3 cm nuo dugno. Pabadome šakute ir dedame 10-iai minučių atvėsti šaldytuve.

Smulkiais kubeliais susipjaustome šoninę ir apkepame, kol apskrus, bet netaps traškūs. Šoninę iš keptuvės perkeliame ant popierine servetėle įklotos lėkštės, o likusiuose riebaluose apkepame ketvirčiuotus pievagrybius su trintu česnaku. Originaliame recepte vietoj pievagrybių yra svogūnai, bet mūsuose ne visi juos mėgsta.

Skardą su atvėsinta tešla išklojame folija (blizgia puse į vidų) ir užberiame pupom ar kitom ankštinėm kultūrom. Tai reikalinga, kad tuščia tešla bekepdama pūslėm nenueitų. Kepam 15 minučių iki 200C įkaitintoje orkaitėje. Tuomet išimame pupas bei foliją ir pašaunam dar 5-ioms minutėms, kol vidus išdžiūsta.

3/4 „Gruyere“ supjaustome smulkiais kubeliais, o 1/4 – sutarkuojame. Dubenyje gerai išplakame kiaušinius, kitame – šluotele iki vientisos masės išmaišome kreminį sūrį ir grietinėlę. Įmaišome kiaušinio plakinį ir užtarkuojame muskato riešuto.

Kai tešla apkepa, suberiame ir paskirstome tolygiai šoninę, sūrį ir pievagrybius. Užpilame kiaušinių mase iki pat kraštų ir apibarstome tarkuotu „Gruyere“. Kepame iki 190C įkaitintoje orkaitėje 25 min. Iškepusį pavėsiname 3–4 minutes, išimame iš skardos ir voilà!

Kišas (Quiche Lorraine)/M.Lepeškos nuotr.

4 diena. Bananinis Tarte Tatin desertas

Kai karantinas nusibosta,
Žinau kas gali jus paguosti!
Šis paprastas desertas,
Sakyčiau – grieko vertas.

Kai nežinau kokį bajerį suskelt, rašau eiles. Kai nežinau, ką greito pagamint – kepu desertą. Taigi serviruojame bananinį „Tarte Tatin“ – tai yra bene paprasčiausias prancūziškos konditerijos kepinys: karamelizuoti vaisiai, kepami su tešla.

Jums reikės:

  • 2 bananų;
  • Šaukšto sviesto;
  • Šaukšto rudojo cukraus;
  • Poros lapelių šaldytos sluoksniuotos tešlos.

Kepimo indą (ar indelius, jei darome individualias porcijas) ištepame sviestu ir tolygiai apibarstome cukrumi. Išklojame banano riekutėmis ir užklojame sluoksniuota tešla. Kepame 20–25 minutes iki 205C įkaitintoje orkaitėje. Kai apskrunda, ištraukiame iš orkaitės, peiliu perbraukiamm per indo šonus, kad tešla nebūtų prikibusi. Uždengiame lėkšte ir staigiai apverčiame. Serviruojame karštą su vaniliniais ledais ar plakta grietinėle, barstome cinamonu.

„Tarte Tatin“ desertas/M.Lepeškos nuotr.

5 diena. Sūrio orinukai („Gougères“)

Prancūzai garsėja ne tik geru vynu, bet ir mokėjimu jį gerti. Nepaisant kai kurių veikėjų pastangų, vyno kultūros lygis kyla ir Lietuvoje. Skubama ne prisitvoti, bet pasimėgauti.

#GastroHedonistas eina su banga ir šiandien, prie vakarinio pasisėdėjimo su draugais per Skype, siūlo sūrio orinukus „Gougères“.

Jums reikės:

  • 120 ml pieno;
  • 120 ml vandens;
  • 115 g sviesto;
  • Žiupsnelio druskos;
  • 4 kiaušinių;
  • 130 g kvietinių miltų;
  • Pipirų;
  • Muskato riešuto;
  • 150 g „Comte“, „Gruyere“ ar kito brandinto sūrio.

Nedideliame puodelyje užverdame vandenį, pieną bei sviestą ir sumažiname kaitrą. Suberiame miltus ir išmaišome mediniu šaukštu. Maišydami pakaitiname dar porą minučių, kad tešla kiek prasausėtų. Išverčiame ją į dubenį ir porą minučių luktelim, kol pravės. Įmušame kiaušinius po vieną ir labai gerai išmaišome. Nepradėkite nerimauti, jei tešla pasigabaluos – maišykite su dvigubu įkarščiu. Kelis kartus suktelkite pipirų malūnėlį, įtarkuokite muskato ir suberkite tarkuotą sūrį. Viską gerai išmaišykite.

Jei turite konditerinį maišą, sukrėskite į jį tešlą, gerai papurtykite, kad neliktų oro kišenių ir, prakirpę 1 cm pločio angą, išspauskite ant kepimo popierium išklotos skardos (jų reiks dviejų). Jei maišo neturite – tešlą skardon perkelkite šaltame vandenyje pamirkytu arbatiniu šaukšteliu. Tarp tešlos gabaliukų palikite dvigubai didesnius (nei jų pačių dydis) tarpus.

Šaukšteliu užlyginkite tešlos ragiukus, jei tokie susidarė. Kepame iki 205C įkaitintoje orkaitėje 20–25 min. Voilà!

Sūrio orinukai („Gougères“)/M.Lepeškos nuotr.