Praūžę M.A.M.A apdovanojimai po savęs paliko išties daug temų karštoms diskusijoms – nuo raudonojo kilimo įvaizdžių, dainų plagiatų iki pašaipų. Nuvilnijus Ievos Zasimauskaitės istorijai, iš kurios įvaizdžio ir krūtinės pasityčiojo komentatoriai, ją stojo ginti daugelis Lietuvos žinomų moterų. Ši situacija sukėlė mintis ir rašytojai, žurnalistei Akvilei Kavaliauskaitei, prabilusiai apie ilgaamžę nėštumo temos stigmą.
Akvilė Kavaliauskaitė sureagavo į po M.A.M.A renginio nuaidėjusios atlikėjos Ievos Zasimauskaitės istoriją, kuomet ji sulaukė pašaipų iš interneto komentatorių.
Įrašu Akvilė Kavaliauskaitė sutiko pasidalinti su portalu Žmonės.lt.
„Tik dabar įsigilinau į esminį praėjusio savaitgalio skandalą apie Ievos Zasimauskaitės krūtis. Jums atrodo, kad viskas jau praėjo ir nebeįdomu. Bet niekas čia nepraėjo ir dar ilgai bus įdomu. Nes daug trigerių: kūnas, vaikai, pletkai. Labai ilgas tekstas. Važiuojam.
Šitai yra susiję su tema, kuria seniai norėjau parašyti. Apie 90's gimusias moteris ir nėštumą.
Turbūt nė viena karta nebuvo tiek gąsdinama nėštumu. Tu tik nepastok, susigriausi gyvenimą, išsižadės tėvai, vaikinas paliks, nebaigsi mokyklos/universiteto ir iki senatvės gyvensi pas tėvus (jeigu neišsižadės). Žodžiu, nėštumas atrodė baisiausia, kas tik gali nutikti.
Mūsų paauglystėje nėštumas niekada nebuvo pateikiamas teigiamai. Niekada, jokiame kontekste. Mamos, močiutės, žurnalai ir TV laidos aiškino tik apie saugojimąsi, bet nebuvo nieko, kas leistų suprasti, kad susilaukti vaikų yra natūralu, normalu ir kad tai gali teikti laimę.
Suprantu, kad nėštumu gąsdino absoliučiai visos kartos. Bet mūsiškėje tai nusitęsė iki itin vėlyvo amžiaus.
Tada tau sueina kokie 28. Nu, ir prasideda: „o tai jūs jau su Evaldu ten rimtai, tai gal ir vaikelį kokį?“
Taigi, „nepastok, nes baigsi gyvenimą sąvartyne laižydama plėvelę nuo kepenų pašteto“ ir „pastok, nes kokia gi tu moteris?“ skiria maždaug 5 metai.
Ta prasme, tau mažiausiai 10 metų aiškino apie tą patį dalyką kaip apie siaubingą, o paskui lyg iš niekur ima apie tą patį kalbėti kaip apie kažką, ką privalai.
Toks jausmas, kad mūsų kartai tiek demonizuotas nėštumas, kad šito liuciferio į angelą jau nebeatversi.
Ką mes matėme? Kiekvienoje mokykloje buvo po pastojusią nepilnametę ar vyresnių klasių mokinę, kuri buvo tiesiog ištrinama iš kasdienybės. Va, Karolina pastojo ir Karolinos nebėra. Julytė įstojo, bet va ir viskas. Žinau, kad taip buvo visada, bet kartojuosi: pas mus – iki itin vėlyvo amžiaus.
Net in my late 20's jausdavausi nepatogiai prie nėščios moters, nes nu, velnias, nepaėjo jai korta. Rimtai: nėščiai moteriai jausdavau nuoširdžią užuojautą.
Ką bandau pasakyti: kad tai, kaip mes nesugebame priimti naujos gyvybės su visomis to pasekmėmis kūnui, yra ir to siaubingo nuolatinio gąsdinimo pasekmė: arba naudoji durex, arba esi dūra. Aišku, ne tik tai, bet visa kita jau pasakė prieš tai šia tema rašę žmonės.
Ievos skandale susiduria tiek elementų! Negalima dėti į vieną tekstą dviejų temų, bet tenukapoja man velnias pirštus.
Čia yra ir dar vienas įdomus aspektas: ant kieeeek mums svarbu, ką sako nepažįstami ir jokios kvalifikacijos neturintys žmonės. Man taip keista, kai rašytojai socialiniuose tinkluose dalinasi „Goodreads“ apžvalgomis. Toje svetainėje žmogus Dikenso „Didiesiems Lūkesčiams“ duoda vieną žvaigždutę ir rašo: „Hm, nesu prieš tai skaitęs romanų, nuobodoka knyga“. Jūs žinot, kokį reitingą ten turi „Didysis Getsbis“? 3,9. „Rugiuose prie bedugnės“ – 3,8. Nu, nes leidžia vertinti, tai ir vertinu.
Žodžiu, duok beždžionei dažų ir ji pieš.
Mes beždžionėms jau davėme pakankamai dažų, tik į jų piešiamus paveikslus dar nesame pasirengę pažiūrėti. Kai pažiūrėsim ir garsiai pasakysim, kad šūdas, tai šūdu ir pavirs.
Ievute, viskas gerai su tavo kūnu, laimingos tau mamystės!“ – rašė Akvilė Kavaliauskaitė.
Primename, kad po M.A.M.A apdovanojimų namo sugrįžusi Ieva Zasimauskaitė patyrė nemalonias emocijas dėl apkalbų dėl viešumoje pasirodžiusių nuotraukų ant raudonojo kilimo.
Jos patirtis sujaudino daugelį garsių šalies moterų, kurios jai pradėjo siųsti palaikymą.