Naują gyvenimo filosofiją Agneta KLEIZIENĖ (34) prisijaukino Jungtinėse Amerikos Valstijose. Įkvėpta artimųjų, pradėjo domėtis ekologija, holistiniu požiūriu į sveikatą. Dėl to, nėrusi į verslo pasaulį, kūrė socialiai atsakingos įmonės modelį, mažino neyrančio plastiko sąnaudas. Agnetos namuose, kaip ir darbe, – viskas sustyguota. „Čia nėra vietos besaikiam vartojimui ir kalboms, kad sutelkus dėmesį į karjerą nukenčia šeima“, – šypsosi ji.
Su vyru buvusiu krepšininku Linu Kleiza ir jųdviejų sūnumi Jokūbu persikrausčiusi į užmiestį Agneta laisvu metu puoselėja sodą. Ūkio darbų imasi su didžiuliu užsidegimu, net vadina tai savotiška meditacija.
„Tikiu, visada yra, kur stiebtis. Aš tą darau nuolat“, – neveidmainiauja. Nors jos verslas – grožio produktų ir maisto papildų „Molecule“ parduotuvės – susijęs su prekyba, jo tikslas yra puiki sveikata. Neseniai dalį pastarųjų mėnesių įmonės pelno Agneta skyrė labdaringoms organizacijoms, padedančioms nuo karo kenčiančiai Ukrainai. „Apie gerus poelgius nebūtina garsiai šaukti. Šia taisykle vadovaujuosi didžiąją gyvenimo dalį, bet šįkart norėjau paskatinti kitus veikti. Kiekvienas juk galime kuo nors prisidėti“, – ragina ji.
Kada jūsų gyvenime atsirado sąvokos „ekologija“, „tvarumas“?
Prieš dešimtmetį apsigyvenus Niujorke su vyro tėveliais. Anyta kruopščiai tvarkė atliekas, plaudavo panaudotas pakuotes. Amerikoje tą darė visi mūsų pažįstami. Greitai ir aš prisitaikiau prie naujos rutinos. Kai su Linu persikraustėme į Kanadą, rūšiuoti man jau buvo įprasta.
Tais laikais ypatingo dėmesio ekologijai Lietuvoje dar niekas neteikė. Grįždavome vasarą, užsispiriu viską išrūšiuoti, o nėra kur! Eidavau, klausdavau, spręsdavau situaciją.
Lietuviai iki šiol geba užsiauginti savo vaisių, uogų ir daržovių. Turime miškus, pilnus grybų. Miestiečiai sezono metu turguje gali įsigyti mažų ūkių gėrybių. Šalies gyventojai dažnai atsigręžia į gamtą, vertina ekologiškus produktus, bet masinis vartojimas auga. Kelių asmenų šeima prikaupia kalnus atliekų, per metus sunaudoja kilogramus plastiko.
Kardinaliai pakeisti įpročius sunku?
Jei rūpi – nesunku. Aš rūšiuoju, domiuosi ekologija. Visada galvoju, kurią produkto pakuotę maisto prekių parduotuvėje rinktis, nebevergauju greitajai madai ir atsakingai žiūriu į tai, kokia žeme vaikščios mano vaikas. Dėl to negraužia vidiniai priekaištai. Gaila, kad prekybos vietose sūris, pienas, kiti maisto produktai – vis dar plastiko pakuotėse. Didžioji jų dalis nusėda sąvartynuose, sudeginama arba patenka į aplinką. Įsivaizduokite, mažiau nei dešimtadalis plastiko per metus sėkmingai perdirbama. Padėtis iki šių dienų sudėtinga.