Pastaruoju metu internete plinta melagingi pranešimai apie esą sėkmingą žinomų žmonių investavimą į kriptovaliutas. Jais dalijasi sukčiai, prisidengę Lietuvos žiniasklaidos priemonių vardais. Į nemalonią situaciją buvo patekę „Delfi.lt“ bei „Tv3.lt“ naujienų portalai, o šį mėnesį sukčiai prisidengė prekės ženklo „Žmonės“ vardu. „Žmonės“ griežtai atsiriboja nuo tokių melagingų naujienų apie kriptovaliutas ir įspėja skaitytojus būti budrius.
„Mums nepatinka nesąžiningi žmonės. Panaudosime visas teisines priemones, kad tokia veikla būtų sustabdyta“, – sako UAB „Media bitės“, kuriam priklauso prekės ženklas „Žmonės“, generalinis direktorius Tomas Balžekas.
Bendrovė UAB „Media Bitės“ dėl neteisėto naudojimosi jų prekiniu ženklu kreipėsi į Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, kuris šiuo metu atlieka tyrimą.
Internete sukurtas tinklalapis zmones.aktualu.com yra su prekės ženklo „Žmonės“ logotipu. Šriftas bei tinklalapio dizainas yra itin panašus į portalo „Žmonės.lt“. Patikrinus tinklalapį zmones.aktualu.com viešai prieinamu įrankiu whois.domaintools.com paaiškėjo, kad tinklalapis vienerių metų laikotarpiui sukurtas visai neseniai – 2019 m. rugsėjo 9 d. ir yra registruotas Panamoje. Tiesa, trečiadienio rytą jis jau buvo nepasiekiamas.
Minėtame melagingame tinklalapyje buvo vienas straipsnis, kuriame sukčiai aprašė neva pelningas investicijas į kriptovaliutas bei jų garantuotą pelną. Tam jie pasitelkė puikiai Lietuvoje žinomą veidą – televizijos laidų vedėją, iniciatyvos „Moterų Pasaulyje“ įkūrėją Indrę Stonkuvienę.
„Praeitą savaitę Indrė apsilankė „Žmonės“ žurnalo redakcijoje ir numetė tikrą „bombą“ apie investavimo „spragą“, kuri – kaip ji teigia, leido papildyti banko sąskaitą penkiaženkle suma“, – buvo rašoma melagingame tinklalapyje.
Teigiama, kad žurnalo „Žmonės“ redakcija prieš pasirodant šiam straipsniui neva atliko tyrimą su I. Stonkuviene apie pelną atnešusias kriptovaliutas.
„Žurnalo „Žmonės“ redakcijos komanda atliko tyrimą siekdama patikrinti informaciją. Vyr. redaktorius neleistų mums publikuoti šio interviu iki tol, kol nepatvirtintume, kad automatine kriptovaliutų investavimo platforma yra teisėta ir patikrinta uždirbti pinigų neišeinant iš namų. Vadovybė taip pat neleistų publikuoti klaidinančios informacijos, kuri skatintų mūsų tautiečius prarasti sunkiai uždirbtus pinigus“, – melaginga informacija dalintasi nebepasiekiamame tinklalapyje.
Sukčių taikiniu tapusi I.Stonkuvienė taip pat įspėja savo gerbėjus būti budrius.
„Labai baisu, kai žmonės naudojasi mano ir kitų asmenų vardu, norėdami pasipelnyti. Tokie žmonės turėtų pradėti jausti atsakomybę už savo veiklą, – kalbėjo Indrė Stonkuvienė. – Šiuo metu reikėtų būti itin budriems. Anksčiau buvo pavogta mano instagram‘o paskyra, o vakar viena mergina pasidalijo istorija, kad nukentėjo nuo žmonių, apsimetusių „Seb“ banku ir neteko didelės sumos pinigų.“
„Viskas daroma taip, kad sukčių puslapiai atrodo lygiai taip pat, kaip tikrieji įmonių portalai. Šioje situacijoje su melagingu „Žmonių“ portalu net yra sumaketuotas neva mano pačios rašytas komentaras feisbuke. Tai gąsdina, bet galbūt bendromis jėgomis kartu su žurnalistais su tuo susitvarkysime. Būtina apie tai kalbėti ir informuoti žmones.“
Kaip ir visose melagingose kampanijose, šioje buvo siūloma užsiregistruoti į tam tikrą tinklalapį, kuriame siekiama iš susigundžiusių greitais pinigais žmonių išvilioti 250 JAV dolerių. Juos reikėjo pervesti į nurodytą sąskaitą. Esą po atlikto pavedimo kelių minučių bėgyje avansą pervedusio žmogaus sąskaitoje turėtų atsirasti keli tūkstančių eurų.
Pasak Nacionalinį kibernetinio saugumo centro, tai šiuo metu paplitęs sukčiavimo būdas, kada įspūdžiui sustiprinti naudojami žinomų svetainių logotipai bei garsių žmonių informacija be jų sutikimo (nuotraukos ir kt.).
„Tinklalapis dažniausiai vėliau yra platinamas kaip reklama socialiniuose tinkluose. Puslapio grafinis dizainas specifiškai sukurtas tokiu būdu, kad vartotojams paspaudus ant nuorodos feisbuko programėlėje, telefone informacija atrodo tvarkinga, tačiau retas kuris atkreipia dėmesį į tinklalapio nuorodą, kas turėtų būti pirmas žingsnis“, – įspėja NKSC atstovas D. Naudžiūnas.
„Šios svetainės yra kuriamos piktavalių dažniausiai pasinaudojant kitų šalių svetainių talpinimo paslaugomis, tokiu būdu bandant nuslėpti tapatybę bei apsunkinant svetainės pašalinimą. Mes šiais atvejais visada pranešame talpintojams su užklausa stabdyti puslapio veiklą, tačiau įmonės kai kuriais atvejais bendrauja nenoriai ir nemato nieko blogo tokio tipo netikrose naujienose, tad tai gali užtrukti.“