Ji – grožio konkursų dalyvė, cirko akrobatė, smauglių ir balandžių dresuotoja Monika Baliūnaitė (22). Tarsi tiek veiklos dar būtų maža, būdama Filipinuose kaunietė susidomėjo pasaulyje itin sparčiai populiarėjančia bikramjoga ir net baigė trenerių kursus. Kol kas ji vienintelė Lietuvoje turi bikramjogos trenerės sertifikatą ir licenciją atidaryti šios rūšies jogos studiją čia.
Pirmą kartą Monika Filipinuose atsidūrė 2007-aisiais, kai dalyvavo konkurse „Mis Žemė“. Laimėtas Mis talento titulas ir vieta gražiausių Žemės merginų šešetuke tada vos septyniolikos kaunietei atvėrė daug kelių ir galimybių. Lietuvoje ji tada buvo cirko artistė, „Ąžuolyno meškučių cirke“ rengė pasirodymus kaip gimnastė akrobatė, dirbo su lankais. „Kai paauglystėje traumavau koją, su profesionalios gimnastės ateitimi teko atsisveikinti. Tada mane ir pakvietė dirbti cirke. Labiausiai išgarsėjau kaip smauglių dresuotoja. Be to, niekas daugiau, be manęs ir mano trenerės Agnės, nedirba su dresuotais balandžiais. Aišku, moku ir žongliruoti, ir rengti pasirodymus su katėmis, šunimis... Cirke viską reikia mokėti“, – dėsto mergina.
Ne mažiau dėmesio nei cirkui ji nuo mažens skyrė ir grožio konkursams. Tokių grožio pasirodymų kaip „Mini Mis Lietuva“, „Mis Laikinoji sostinė“, „Mis Europa“ dalyvei ir fotomodeliui lemtingi tapo būtent 2007-ieji: Palangoje vykstančių „Omnitel“ lenktynių metu Monika buvo išrinkta gražiausia jų mergina ir agentūra „Revanda“ pasiūlė jai vykti į konkursą „Mis Žemė“. „Ten laimėtas Mis talento titulas man tapo raktu į tikrą sėkmę. Ne tik įgijau daug patirties, pažinčių, bet ir sulaukiau vertingų darbo pasiūlymų. Žmonėms taip patiko mano pasirodymas su lankais, kad gavau kvietimą dirbti kazino – rodyti cirko numerius. Pastaruosius penkerius metus taip ir dirbau: mėnuo ar keli Filipinuose, mėnuo poilsio ir mokslų Lietuvoje, vėl mėnuo Filipinuose...“ – pasakoja Monika.
Kartą sportuoti mėgstančią merginą bičiulė filipinietė nusivedė į vadinamąją karštąją jogą – bikramjogą. „Įėjus į treniruočių salę užgniaužė kvapą, – prisimena mergina. – Patekau į patalpą, kur tvyrojo siaubingas karštis ir drėgmė. O juk vilkėjau drabužius, kokiais apsirengusi įprastai eičiau į jogos treniruotę: ilgos sportinės kelnės, marškinėliai, kilimėlis rankose ir jokio rankšluosčio. Aišku, kitą kartą jau esi gudresnis: reikia rankšluosčio ir drabužio, panašesnio į maudymosi kostiumėlį, nes per visą treniruotę esi šlaputėlis. Prisipažinsiu, po pirmo karto jausmas liko nekoks, man niekas nepatiko: nei treneris, nei kambarys, net pati jogos rūšis, nes buvo labai sunku. Bet treneris įtikino, kad reikia grįžti į antrą treniruotę, kad patirtum kitokį jausmą. Ir iš tikrųjų: užsikrėčiau bikramjoga taip, kad negalėjau sustoti. Ilgainiui ji tampa tokia pat būtinybe kaip ryte išsivalyti dantis.“
Sakoma, kad viena bikramjogos treniruotė atstoja dešimt metų paprastos jogos.
Viskas bikramjogoje yra kaip ir daugumos rūšių jogoje: kvėpavimo pratimai ir tam tikros pozos – asanos. Tačiau specialia tvarka sudėliotų dvidešimt šešių pozų ir dviejų kvėpavimo pratimų autorius Bikramas Choudhury iš to sukūrė tikrą mokslą. „Bikramjogos efektas kūnui, sveikatai – milžiniškas. Aš daug metų sportuoju, esu išbandžiusi daug jogos rūšių, todėl galiu pasakyti, kad šita – efektyviausia. Ji puikiai išvalo organizmą. Sakoma, kad viena bikramjogos treniruotė atstoja dešimt metų paprastos jogos, – dėsto mergina. – Kursuose mačiau daugybę žmonių, kurie sirgo sunkiomis ligomis, buvo po infarktų, osteoporozės susuktais kūnais, sergantys vėžiu... Šita joga jie gydėsi. Visas stebuklas – specialiai suderinti pratimai, karštis ir drėgmė.“
Bikramjoga Monika užsikrėtė taip, kad išvažiavo į Los Andželą baigti šios jogos trenerių kursų, kuriuos veda pats jos autorius. „Norėdamas patekti į šiuos kursus, jogą turi praktikuoti dvejus metus arba labai intensyviai – šešis mėnesius. Turi sugebėti padaryti visas asanas, išmanyti anatomiją, būti pasiruošęs psichologiškai ir fiziškai, nes yra žiauriai sunku. Kaip sako mūsų vadovas: vienintelė vieta žemėje, kur iš tiesų atsijungi nuo pasaulio, yra bikramjogos pamoka. Čia taip sunku, kad galvoji vien apie tai, kaip išlikti šitame karštame jogos kambaryje. Ne visi sugeba išsilaikyti iki galo. Pavyzdžiui, man būnant Los Andžele iš 500 studentų tik 400 baigė. Ir iš tų ne visi gavo diplomus ir leidimus būti treneriais. Tik dar po kurio laiko gali gauti ir licenciją atidaryti savo studiją, – pasakoja lietuvė. – Su sertifikatu, kurį turiu, galiu dirbti bet kurioje bikramjogos studijoje bet kur pasaulyje. Turiu pasiūlymų atlikti praktiką Šveicarijoje, Vokietijoje, Indonezijoje, Tailande. Pats Bikramas kvietė grįžti į Los Andželą ir dirbti jo studijoje. Tačiau mano tikslas – atvežti bikramjogą į Lietuvą ir suteikti žmonėms galimybę pasirūpinti savo sveikata.“