Į Centrinę Afrikos Respubliką iki šiol keliautojams rekomenduojama nevykti dėl ten tvyrančios įtemptos atmosferos, karinių konfliktų, galimų užpuolimų ar pagrobimų. Tačiau bene daugiausiai šalių pasaulyje apkeliavusio lietuvio Dano Pankevičiaus negąsdino jokie perspėjimai. „Svarbu žinoti, kur tu keliauji, ir tam pasiruošti“, – gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ tvirtino Danas.
Jis ilgai planavęs, kaip kuo saugiau aplankyti šioje šalyje gyvenančius pigmėjus ir pabuvoti įspūdinguose nacionaliniuose parkuose, kuriose apstu dramblių ir gorilų. Todėl lietuvis nusprendė keliauti saugiausiu, bet sudėtingiausiu būdu – upėmis.
„Žinoma, aš nenusipirkau bilieto į laivą, Konge tris dienas vaikštinėjau po Veso miesto uostą, tikėdamasis surasti žmogų, kuris turėtų laivą ir ryžtųsi plaukti su manimi. Jau ėmiau kelti įtarimus vietiniam policininkui kuris tiesiai paklausė, ko aš čia ieškau“, – LNK laidoje „Nuo... Iki..“ pasakojo Danas.
Galų gale jam pavyko rasti valtį ir keliautojas išplaukė, pasiruošęs susidurti su Centrinės Afrikos Respublikos pareigūnais. Danas pasakojo jau prieš kelionę žinojęs, kad jie negauna atlyginimo, tad, išvydęs ginklais nuo kranto mojančius žmones, stodavo, nenorėdamas rizikuoti nei savo, nei bendrakeleivio gyvybe. Nors dažniausiai mokėdavo po kelis dolerius, Danas šypteli prisiminęs, kad per vieną dieną buvo sustabdytas 23 kartus.
Danas sako, kad pakrantėse raginantys sustoti ginkluoti vyrai jį galėjo ir išlaipinti bet kur, galėjo atimti pasą ar vertingus daiktus, tačiau jis buvo tam pasiruošęs. „Jei taip būtų nutikę, būčiau ieškojęs kaimo prie upės ir su vietiniais žmonėmis bandyčiau susitarti, kad valtele mane perplukdytų iki Kamerūno, o ten jau galiu ir į policiją kreiptis, sakyti, kad atėmė pasą“.
Tačiau viskas susiklostė gerai ir lietuvis savo tikslą – aplankyti mažaūgius Centrinės Afrikos Respublikos pigmėjus – pasiekė. „Jie nedideli, draugiški žmonės, puikiai prisitaikę gyventi džiunglėse, iš šakų statantys jose savo namelius, grojantys vandeniu ir medžiojantys tokiais būdais, kokių niekur nemačiau. Beje, į medžioklę eina visi, ne tik vyrai, bet ir moterys su vaikais“, – pasakojo Danas.
Dygliakiaulės ar pitonai – viskas, ką pavykdavo sumedžioti, atsidurdavo ant stalo. Kodėl keliautojas sako, kad pigmėjai iki šiol laikomi antrarūšiais žmonėmis, neturinčiais jokių teisių, ir nesuvokiamo žiaurumo jų atžvilgiu nestinga. Danui pavyko nufilmuoti šių žmonių buitį ir sužinoti paprastą jų laimingo gyvenimo paslaptį. Beje, ji galėtų praversti įtampos ir streso nualintiems vakariečiams.
Taip pat lietuvis pakvietė pasižvalgyti po Nigeriją, šios valstybės megapolį Lagosą, tiksliau, šalia miesto centro įsikūrusį vieną didžiausių Afrikos lūšnynų, kuriame gyvena daugiau nei 300 tūkstančių žmonių. Kokia kasdienybė verda ten, kodėl sutiktas lietuvis Danui sakė nekelti į lūšnyną kojos ir kaip keliautojas sugebėjo iš labai arti patyrinėti ir nufilmuoti jo gyvenimą.
„Nuo... Iki..“ – pirmadieniais, 20 val., per LNK.