Gediminas Zujus ir pasaulio jaunimas sukūrė įspūdingą miuziklą: klojimo teatras virto diskoteka

Etno-miuziklo „Iš laisvės šaknų“ premjera / Erlendo Bartulio nuotr.
Šaltinis: Pranešimas spaudai
AA

Jaukus vakaras, susirinkę bendraminčiai ir Rumšiškes, Lietuvos liaudies buities muziejų sudrebinusi premjera, o klojimo teatras virto diskoteka. Prodiuseris, kompozitorius Gediminas Zujus per Onines pristatė naują išeivijos jaunimo sukurtą etno-miuziklą „Iš laisvės šaknų“, kuriame netikėtai suskambo sutartinės ir karo dainos.

Šešioliktą kartą vykusios kūrybinės stovyklos kūrinio temos – kova ir laisvė – parinktos reaguojant į pasaulį sukrėtusius įvykius. Tačiau šiemet tai – ne vienintelė naujiena. Prodiuseris ketina Kaune, Šančiuose, savo kieme, prosenelių žemėje, atidaryti menų mokyklą.

Docentas G.Zujus – ne tik muzikos autorius ir prodiuseris, bet ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dėstytojas, tarptautinės „Scenos ir estetikos mokyklos“, pirmosios privačios profesionalios garso įrašų studijos Lietuvoje įkūrėjas, Vytauto Kernagio pakrikštytas „Geležiniu Gediminu“.

G.Zujus kartu su išeivijos lietuvių jaunimu miuziklus kuria nuo 2007 metų „Scenos ir estetikos mokyklos“ stovyklose. Iš viso nuo mokyklos įkūrimo stovyklose ir savo talentą lavino virš tūkstančio jaunuolių iš daugiau nei 20 šalių, dalis prisijungė per nuotolį. Šiemet draugystės tiltus tarp jaunų bei kūrybingų lietuvių čia ir užsienyje tiesė 16 jaunuolių iš 6 šalių.

Etno-miuziklo „Iš laisvės šaknų“ premjeros akimirka / Erlendo Bartulio nuotr.
Etno-miuziklo „Iš laisvės šaknų“ premjeros akimirka / Erlendo Bartulio nuotr.

„Šių metų miuziklo temos – kova ir laisvė. Tai kūrinys apie apie gyvenimą. Be kovos nebūna gyvenimo, nebūna laisvės, kurią reikia saugoti. Šių metų miuziklas yra paremtas liaudies dainomis ir papročiais, o žiūrovai galėjo išgirsti karo dainas bei raudų intonacijas“, – apie per Onines nuskambėjusį kūrinį pasakoja G.Zujus.

Premjerą stebėjo ir pilnutėlis Klojimo teatras, ir socialinių tinklų gerbėjai.

„Dar vienu nauju potyriu jaunimui tapo ne tik pažintis su sutartinėmis, bet ir su karo dainomis. Jas į programą įtraukėme pirmą kartą”, – pasakojo G.Zujus.

Premjeroje buvo galima išvysti šokio ir vaidybos elementų, išgirsti naujų balsų – miuziklo „Iš laivės šaknų“ atlikėjais tapo Emilija Balsevičiūtė, Nicole Balini, Milda Baltušnikaitė, Rytis Chodosevičius, Gabrielė Damarackaitė, Paulė Gediminaitė, Lukas Labanok, Kamilė Liubytė, Roberto Moonsam, Luknė Pajuodytė, Arija Stančiauskas, Ąžuolas Stančiauskas, Otilija Toločkaitė, Erikas Vaitkus, Kamilė Vaitkutė, Gintarė Vektoriūtė.

Premjeros akimirkos – galerijoje:

Etno-miuziklo „Iš laisvės šaknų“ premjera (68 nuotr.)
+62

Miuziklą režisavo Oskaro Koršunovo kurso LMTA absolventas Deivydas Valenta, jam padėjo choreografė Dominyka Vosyliūtė ir teatro vadybininkė Kamilė Žičkytė. Prodiuseris – Gediminas Zujus, vokalo mokytojai – Veronika Povilionienė ir Eglė Radavičiūtė, o projektui vadovauja Alvija Černiauskaitė.

„Neseniai kitame pasaulio lietuvių renginyje išgirdau nuomonę, kad ateitį kuria tradicija. Tuomet paatviravau, jog šią mintį tikrai „pasiskolinsiu“, nes ji, sukurta vos iš kelių žodžių, savyje saugo visą tautų kultūrų ir išlikimo esmę“, – sakė A.Černiauskaitė.

Šančiuose atsiras menų mokykla

Naujausias G.Zujaus projektas – „Šančių menų mokykla“, kurią planuojama atidaryti iki metų pabaigos. Kompozitorius tokiu būdu nori veikliems, gabiems, kūrybingiems ir entuziazmo kupiniems žmonėms suteikti vietą, laiką ir galimybę perteikti savo žinias, o jaunimui – išnaudoti savo potencialą, perimti žinias, patirtį ir generuoti naują kokybę.

„Turiu daug draugų, bendražygių, dalyvaujančių mano festivaliuose, bei sėkmingai ugdančių jaunimą. Mintis – suteikti jiems geras sąlygas ir apjungti į vieną erdvę, taip sudarant galimybę artimiau bendradarbiauti, rengti bendrus projektus, juos pristatyti čia pat ,,Šančių kieme“. Dabartiniais terminais tai būtų Art Hub Startup – meno akseleratorius ir startuolis“, – tvirtina jis.

„Šančių menų mokyklos“ tikslas – padėti suprasti menus ir atrasti savyje glūdinčias kūrybines „gysleles“. Mokykloje bus mokomi scenos menai, kūryba ir vizualieji menai.

„Reikia nepamiršti, kad be jaunimo dar yra ir mūsų senoliai, kurie irgi nori perteikti žinias, bendrauti ir veikti. Jiems taip pat reikia suteikti vietą, laiką ir galimybę save realizuoti. Dar viena taip pat labai potenciali, bet neišnaudota socialinė grupė, kuriems irgi reikia suteikti vietą, laiką ir galimybę mokytis, visaip save realizuoti, bendrauti, tai – judėjimo negalią turintys žmonės. Stengsiuosi jiems sudaryti itin palankias sąlygas dalyvauti. Tą man leidžia pakankamai didelė mano kiemo erdvė – visą veiklą vystyti pirmame aukšte, ant žemės“, – kalba jis.

Menų mokykla įsikurs 1924 metų statybos G.Zujaus šeimos name, kuris mena ne vieną kartą, o vėliau plėsis kieme planuojamame naujame pastate. Namų istoriją ir atmintį saugojo kompozitoriaus mama, jo prosenelis buvo aktyvus visuomenės veikėjas, prisidėjęs prie Šančių bažnyčios statybų, o bendruomeniniame gyvenime reiškėsi ir kompozitoriaus senelė, Raudonojo Kryžiaus sekretorė. Istorinis namas mena ir kitus žinomus Lietuvos kultūros veikėjus, tarp kurių – Juozas Tumas-Vaižgantas, Balys Sruoga ir kiti.

„Šie namai visą laiką buvo šalia kultūros, susiję su kultūra. Mano prosenelis buvo aktyvus visuomenės veikėjas, jis organizavo draugijas, daug kur dalyvavo. Surinko didelę sumą ir prisidėjo prie Šančių bažnyčios statybų. Jo išrūpinti vargonai iki šiol yra bažnyčioje, tik dabar pastatyti nuošaliau, mat yra nupirkti šiuolaikiniai. Aktyvi buvo ir senelė, ji daug metų su Raudonojo Kryžiaus draugija, kurios sekretorė buvo, daug keliavo po pasaulį. Mes visą laiką buvome kultūros sūkuryje. Žmonės renkasi šiuose namuose ir pasakoja savo istorijas. Anksčiau jas saugojo ir kaupė mano mama, dabar tai darau aš“, – sako G.Zujus.

Etno-miuziklo „Iš laisvės šaknų“ premjeros akimirka / Erlendo Bartulio nuotr.
Etno-miuziklo „Iš laisvės šaknų“ premjeros akimirka / Erlendo Bartulio nuotr.

Šančiškis įsitikinęs, kad Kauno Šančių rajonas jau kai kuriose srityse pralenkė Vilniaus Užupį. Vietovę garsina tokie šančiečiai kaip Egidijus Sipavičius, Kostas Smoriginas, Merūnas Vitulskis ir kiti, taip pat Vitos Gelūnienės projektai: „Šančinės“, interaktyvūs Šančių žemėlapiai, o Šančių Operos „Kopūstų laukas“ premjera vyko Liuksemburge.

„Tikiu, kad ir mano „Šančių kultūros kiemo“ festivaliai yra prisidėję prie rajono žinomumo. Šių metų „Incognito“ festivalyje, kuris vyks rugsėjo 15 d. dalyvaus populiarūs atlikėjai, kūrėjai, kurie atliks ne sau būdingus, o jų galimybes ir talentus atskleidžiančius kūrinius“, – žada G.Zujus.

Miuziklo „Iš laisvės šaknų“ premjera internete:

Skaitykite daugiau