Ši vasara Gerdai Stiklickienei – tikras darbymetis. Moteris filmuojasi realybės šou „2 Barai. Gyvenimas greitkelyje“, įrašinėja dainas, o netrukus įsisuks į naujų „TV Pagalbos“ laidų filmavimus.
Jau šį sekmadienį „2 Barų“ išlikimo kovos laidoje Gerda pristatys savo muzikinę premjerą – dainą „Eisiu toliau“. Jau greitai šis kūrinys ir Gerdos balsas skambės naujos melodramos „Meilė itališkai“ anonsuose.
„Daina „Eisiu toliau“ – tarsi himnas gyvenimui ir savo svajonėms. Dažnai siekdami tikslų susiduriame su kliūtimis ir nuleidžiame rankas. Ši daina – apie tai, kad nereikia sustoti, o tiesiog pabūti su savimi, pamąstyti ir eiti toliau svajonės link. Daina skatina nepasiduoti, o suklupus kelyje – keltis ir eiti pirmyn, nes įkritus į duobę yra tik vienas kelias – ropštis viršun“, – pasakoja Gerda.
Muziką dainai kūrė Žilvinas Liulys, o žodžius kartu su juo rašė Rūta Lukoševičiūtė. Gerda pridėjo ir keletą savo minčių, tad į dainos žodžius sudėti ir jos pačios išgyvenimai: „Mano kelyje buvo be galo daug sunkumų ir duobių, tačiau visada žinojau, kad negaliu suklupus sustoti – privalau eiti toliau.“
Gerdos atliekamos dainos jau yra skambėjusios TV8 televizijos serialų „Tai – mano gyvenimas“ ir „Sila“ anonsuose. „Be galo džiaugiuosi, kad mano dainos skamba, kaip garso takeliai. Jau trečią kartą! Man tai didelis įvertinimas“, – sako. G.Stiklickienė.
Paklausta, ar kaip ir daugelis moterų paauglystėje žiūrėdavo Lotynų Amerikos serialus, Gerda šypsosi: „Pamenu, kai dar buvau kokių šešiolikos metų, kas vakarą žiūrėdavom „Ir turtuoliai verkia“. Buvo tarsi šeimyninis ritualas: aptarinėdavom, laukdavom rytojaus, kad patenkintume savo smalsumą, kas gi vyks toliau. Žiurėjau ir „Laukinukę“, o mėgstamiausias buvo „Apgavystės“ su Gabriela Spanic. Ji man – tobulo grožio moteris.“
Naujas serialas „Meilė itališkai“, kurio anonsuose skambės Gerdos daina, pasakos apie jauną nelaimingą italę, kuri dėl savo sesers sveikatos ir meilės paieškų nusprendžia palikti Italiją ir laimės ieškoti Meksikoje. Tiesa, Italija jų likimuose taip pat suvaidins svarbų vaidmenį.
Išgirdusi šios šalies pavadinimą, Gerda liūdnai šypteli: „Deja, pati kol kas nesu buvusi Italijoje, nors jau net pora kartų planavau. Vis kažkas pakišdavo koją. Kaip tik šią vasarą planavome ten nuvykti su Andriumi, tačiau planus pakoregavo mano darbai ir mano tėvelio netektis. Bet jau rudenį ketiname aplankyti šią nuostabią šalį, pakerėjusią savo grožiu, kultūra ir architektūra. Matyt ne veltui sakoma: „Visi keliai veda į Romą“. Tikiu, kad rudenį pagaliau ten paviešėsim.“
