Trečiadienį savo 43-iąjį gimtadienį švenčianti dainininkė Aistė Pilvelytė su nerimu ir džiaugsmu pristato naują muzikinį kūrinį „Narkotikais tapai“. Daina, kuri pirmą kartą pačiai atlikėjai kelią baimingus šiurpuliukus. Ji nėra jos muzikinis veidas, todėl prieš išvystant dienos šviesą, buvo itin ilgai brandinta pilve.
Sukūrė ir padėjo į stalčių
„Turiu savo muzikinį veidą ir išgirdę mano dainas žmonės atpažįsta Pilvelytę. Bet tai – visiškai ne mano stiliaus daina. Nei muzika, nei aranžuote, net – nei balsu. Bijojau, kūnu vis dar bėgioja šiurpuliukai. Bet norėjau kitoniškumo, išvysti savo kitą veidą. Kartais mums visiems verta, sveika atsitraukti ir pažvelgti į save kitu žvilgsniu, kitu mąstymu.
Todėl įsiklausiau į jaunos, bet patyrusios komandos patarimus kurti jaunatvišką dainą, – neslepia kūrybinio sumanymo tikslo A.Pilvelytė ir giria su Vidu Bareikiu, Jazzu, „G&G Sindikatas“ bei kitais garsiais atlikėjais dirbantį prodiuserį, garso režisierių, gitaristą Faustą Venckų ir dainos žodžius bei melodiją kartu su Aiste sukūrusią Eveliną Buivydaitę. – Faustas – jau žinomas muzikiniame pasaulyje, sukūręs ir sukurs dar ne vieną hitą. Neabejoju ir šviesia, kitos mūsų komandos narės, talentingosios Evelinos ateitimi.“
Jaunatviškas ir įdomus kūrinys gimė karantino metu. Pagal muzikinius ir kūrybinius įpročius – išnešiojimas truko labai ilgai.
Trijulė susitikdavome studijoje ir dirbdavo bent po pusdienį. Ypač ilgai šiai dainai Aistė ir Faustas kūrė aranžuotę. Ir pagaliau, kai daina buvo visiškai baigta... padėjo į stalčių.
Svaiginanti priklausomybė žmogui
„Būna, kai pajauta sako, luktelėkime, dar ne laikas. Dainą nusprendėme išleisti pavasarį, bet jau atėjo vasara ir pagaliau artėjant gimtadieniui nusprendžiau – dabar!“ – šypsojosi Aistė, prisipažindama, kad nerimauja dėl žodžio „narkotikai“.
Bet tai – ne apie stingdančią priklausomybę kvaišalams, netgi ne kvepalams, drabužiams, mašinoms ar kitiems daiktams. Ne!
Daina „Narkotikais tapai“ (narkotikas – nuo graikiško žodžio stingdantis, svaiginantis) – tai apie nuostabią ir svaiginančią priklausomybę žmogui.
„Tad dainą skiriu įsimylėjėliams. Kai visiškai nuvažiuoja stogas, kai matome tik jį ar ją, kai tas žmogus mums tampa narkotikais. Kai dėl jo ir jos nuverčiame kalnus, nukeliaujame į pasaulio kraštą, atliekame žygdarbius, gyvename toje akimirkoje ir geriame gyvenimą pilna sauja, kai būname tame, būname tuo“, – apie svaiginančias patirtis ir jaunatvišką kūrinį kalba A.Pilvelytė.
Ne tik jaunimui, bet ir suaugusiems
Kam ji pati yra tapusi narkotikais? Aistė juokiasi ir išsisukdama ragina klausti tų žmonių.
„Bet gal ir esu kažkam narkotikas... – gudriai šypsosi ir merkia akį ji. – O man narkotikais tapę šokoladas, žinoma, šeima. Man labai rūpi, kaip jie jaučiasi, kaip praėjo jų diena, kaip jiems sekasi? Ir, giliausia prasme – muzika. Klausydamasi muzikos daugiau nieko negirdžiu. Joje paskęstu, ištirpstu, kažkur išskrendu ir susilieju su Visata, suprasdama, kad esu jos dalis.“
Šiandien pirmą kartą viešai nuskambančią dainą „Narkotikais tapai“ A.Pilvelytė skiria ne tik jaunimui. Bet ir suaugusiems. Ir ragina prisiminti jaunystę, dar kartą tapti vaikais, paaugliais, jaunuoliais.
„Neatidėkime gyvenimo vėliau, o patirkime tas svaiginančias akimirkas, paskęskime jose, kai atsiduodame kiekviena kūno ir dvasios dalele, kai pasitikime širdimi, kai bėgame dangumi, skrendame žeme ir kažkam nors akimirkai tampame narkotikais.“
Išgirskite: