Įspūdingiausių sužadėtuvių rinkimai: turkiški sveikinimai po lietuvaitės ištarto „taip“

Jūsų pasakojimų ir nuotraukų laukiame el. paštu info@zmones.lt. Visos sužadėtuvių istorijos bus publikuojamos portale Žmonės.lt. Konkurso pabaigoje portalo skaitytojai rinks įspūdingiausių sužadėtuvių istorijų trejetuką, iš kurio redakcija išrinks nugalėtoją. Konkurso nugalėtojui atiteks maždaug 1 000 eurų vertės prizas: dvi nakvynės penkių žvaigždučių viešbutyje „IDW Esperanza Resort“, kur jų lauks romantiški pusryčiai, prabangi vakarienė ir pusantros valandos trukmės „Jums subalansuotas“. Plačiau apie prizą skaitykite čia.

Simona ir Mantas

Mūsų sužadėtuvės įvyko nepamirštamą 2017 metų rugpjūčio 19 dieną. Aš ir Mantas tuo metu buvome išvykę į savo pirmą tolimą kelionę kartu, kuri visai neplanuotai sutapo ir su pirmosiomis mūsų draugystės metinėmis.

Atostogos Turkijoje buvo tiesiog nuostabios. Mes mėgavomės įvairiausiomis linksmybėmis, karštais saulės spinduliais bei meile, kuri liepsnojo mūsų širdyse. Laimės kupinas laikas bėgo sparčiai ir greitai išaušo trečia atostogų diena. Tą vakarą mūsų laukė vakarienė gan prabangiame restorane, tad vaikinas pasiūlė man pasipuošti tuo, ką turiu gražiausio.

Nors šis jo prašymas pasirodė gan netikėtas, tačiau išsyk per daug įtarimo nesukėlė. Vis dėlto kažkas tą dieną atrodė kitaip, nes Mantas vis nenustygo vietoje ir lyg prisuktas lakstė iš kambario į kambarį. Moteriška nuojauta man vis nedavė ramybės, tad ne kartą bandžiau Manto paklausti, kodėl jis atrodo toks įsitempęs. Nors jis ir nieko neketino atskleisti, meluoti man jam sekasi ne kaip, tad vis stipriau jaučiau, kad šis vakaras bus ypatingas. Porą kartų į galvą atėjo mintis, kad galbūt jis pasipirš, tačiau aš atkakliai vijau ją šalin.

Kai jau pasipuošėme ir išsipustėme, drauge išėjome pasivaikščioti po pajūrį, nes dar turėjome šiek tiek laisvo laiko. Šis pasivaikščiojimas buvo kupinas emocijų, nes draugo elgesys išdavė, jog jis negali sutramdyti besiveržiančio jaudulio. Šie jausmai užvaldė ir mane.

Matydama, kad jis niekaip negali nurimti, rodos, ėmiau jaudintis labiau už jį patį, o nežinomybė tiesiog varė iš proto. Kai įžengėme į restoraną, darbuotojas mus palydėjo prie staliuko, kuris buvo nuklotas gėlių žiedlapiais. Mantas dar pajuokavo, kad ant visų kitų staliukų restorane stovi po pamerktą rožę, o ant mūsiškio – ne, nors visas stalas buvo papuoštas žiedais.

Vakarienės metu aš sėdėjau nugara į sale, tad prieš save mačiau tik savo brangųjį. Ragaudama pasakiškai skanų maistą pastebėjau, kad jį iš jaudulio net karštis muša. Tad aš vis stengiausi juokauti ir su nekantrumu laukiau, kas gi čia galiausiai įvyks.

Netikėtai už nugaros išgirdau skambius plojimus ir staigiai atsisukau, o ten stovėjo visas būrys restorano svečių, su tomis rožėmis, kurios buvo skirtos man. Žmonės ėmė vienas po kito mane sveikinti, tad iš pradžių jaučiaus pasimetusi ir nesupratau kas vyksta. Tačiau tada mano mylimasis priklaupė ant vieno kelio ir paklausė, ar būsiu jo žmona.

Mane užplūdo tokia jausmų lavina, kad nesuvaldžiau laimės ašarų. Rodos, nujaučiau, kad tai galėjo įvykti, tačiau nesitikėjau, kad mane užklups tokios stiprios emocijos. Per ašaras tesugebėjau labai tyliai išspausti tą visų lauktą žodelį - taip, ir jis paskendo sveikinimų audroje.

Tą vakarą jausmai liejosi per kraštus, o mes buvome patys laimingiausi, tarsi pasakoje. Mūsų žingsnius lydėjo tautiečių bei užsieniečių sveikinimai. Tą akmirką, rodos, įsimylėjau savo būsimą vyrą iš naujo. Štai taip ir atšventėme savo draugystės metines, o per sekančias planuojame įteisinti savo santuoką prieš Dievą.