Žirgyno „Raudoni vakarai“ savininkė, šokių projekte žibėjusios Robertos Orlauskaitės sesuo Simona Orlauskaitė savo mylimajam Gvidui Stundžiai po 13 metų draugystės ištarė lemtingą „taip“. Juokingos istorijos suvesta pora vestuves atšoko jaunikio senelių sodyboje, po šventės nutarė leistis į savaitės kelionę kemperiu, o ateityje planuoja gyventi žirgyne pastatytame name.
Simonos Orlauskaitės ir Gvido Stundžios meilė jau patikrinta laiko – jiedu kartu daugiau nei dešimtmetį. O mylimųjų pažintis buvo netobulai juokinga ir įrodanti, kad net ir keisčiausios gyvenimo situacijos gali atvesti pas išrinktąjį.
„Vienas kitą sutikome 2008-ųjų rudenį, kai abu įsidarbinome tuo metu naujame sporto komplekse, SEB arenoje. Aš dirbau sporto klubo administratore, o Gvidas – sporto prekių parduotuvėje.
Pažinties istorija – gana juokinga. Visas klubas buvo su stiklinėmis pertvaromis, aš bėgau išsikeisti grynųjų pinigų, tos pertvaros nemačiau ir plojausi į stiklą“, – juokėsi Simona, 15min pasakodama atsiminimus iš pažinties dienos.
Moteris tikra – jai tai vienareikšmiškai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Tačiau jos dabartinis vyras neatsakė tuo pačiu – Gvidui prireikė laiko pamilti.
„Iki šiol atsimenu tą jausmą, kai žemė iš po kojų slydo. Deja, Gvidas to paties pasakyti negalėtų. Ilgai užtruko jo siekti ir prisikviesti pirmam pasimatymui. Taip išėjo, kad jis įvyko tik 2009-ųjų gegužę, – atviravo S.Orlauskaitė, kuri pati ir pakvietė savo simpatiją į pirmąjį susitikimą. – Tai buvo ne pirmas kartas, kai aš jį kur nors kviečiau. Kadangi Gvido nelabai dominau, man nesisekė prisišaukti, bet galų gale jis tikriausiai pasidavė ir tą vakarą tarp mūsų užsimezgė stipresnis ryšys.“
Pirmo pasimatymo metu Simona ir Gvidas ėjo į spektaklį, po kurio užsuko pavalgyti. Vėliau gėrė vyną, tad galiausiai tas vakaras užsitęsė gan ilgai – iki vėlyvos nakties. Paskui santykis tik stiprėjo.
Vestuviniai kadrai – galerijoje:
Vestuves su draugais atšventė netoli Labanoro girios
Pora oficialiai susituokė Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau ši vestuvių dalis buvo skirta tik labai mažam ratui žmonių, nes jos visai nesureikšmino. Tikroji šventė vyko rugpjūčio 6-ąją pas Gvido senelius sodyboje vienkiemyje, netoli Labanoro girios.
„Susiplanavome lauko šventę – buvo didžiulis baltas tentas, lemputės, lauko baras, alaus rūsiai, toks tarsi vestuvių festivalis.
Buvome pasidarę savotišką medinę arką – taip nutarėme dėl to, kad ceremonija turi būti asmeniška, o bažnyčia yra šventa vieta. Žmonės, kurie ten eina, turėtų būti religingi, o mes tokie nesame, tad tai būtų šventvagiška. Ten vykstančios ceremonijos yra vienareikšmiškai gražios, bet turi būti viso to dalis, kad priimtum tokį sprendimą.
Gvidą iki arkos atlydėjo jo geriausias draugas, o mane – mano artimiausias žmogus iš vyriškos giminės“, – 15min pasakojo pašnekovė.
Gvido geriausias draugas šventės metu vedė ir pačią ceremoniją. Ji buvo iš dalies tradiciška, su šeimų židiniais.
„Gvidas turi pilną šeimą, o mano šeimoje tėčio jau seniai nėra. To laikmečio standartinė istorija – žmogus turėjo problemų su alkoholiu, mes šiuo metu su juo nepalaikome ryšių jau daugiau nei 15-ka metų, jis gyvena užsienyje.
Mama nutarė įteikti mums vertybes atspindintį daiktą, ne židinį. Kadangi pati yra keramikė ir floristė, turi auksines rankas.
Mano šeima yra trys žmonės – sesuo, mama ir sesers dukrytė. Asmeniškai aš džiaugiuosi, kad pavyko užaugti tokioje šeimoje, nes tai stipriausios, geriausios ir pavyzdingiausios moterys, kokias aš pažįstu. Įskiepijo dar daugiau vertybių nei standartinė pilna šeima“, – atvirai pasakojo Simona.
Fotosesiją jaunavedžiai buvo susiplanavę dar prieš šventę, kad nevargintų svečių. Jų iš viso dalyvavo 61-as.
„Su Gvidu džiaugėmės ir stebėjomės, kad dauguma jų – draugai. Beveik nebuvo nei dėdžių, nei tetų. Geras dalykas suvokti, kad gebame draugauti su labai skirtingais žmonėmis tiek būdo bruožais, tiek profesijomis – nuo žirgininkų, sportininkų iki gaisrininkų, teismo medikų ir kitų įdomiais dalykais užsiimančių žmonių“, – kalbėdama su 15min džiaugėsi Simona.
Jaunosios sesuo, projekte „Šok su žvaigžde“ žibėjusi rinkodaros projektų vadovė Roberta Orlauskaitė buvo santuokos liudininkė. Kadangi moteris užsiima švenčių dekoravimu, jos komanda pasirūpino, kad vestuvių vieta atrodytų nepriekaištingai.
„Neturėjome vestuvių planuotojo. Nors pati sesė tą dieną prie dekoravimo nedirbo, bet pagelbėjo jos komanda. O visa kita dėliojomės patys. Nebuvo sunku, bet užtruko ilgiau, nei norėjosi“, – neslėpė S.Orlauskaitė.
Netrūko ir muzikos, o šventės nuotaiką pagyvino gyvo garso grupė „Black biceps“. „Norėjome tokio vestuvių festivalio, vertiname gyvą muziką, tai užsisakėme juos, kuriančius labai smagią muziką su gera nuotaika. Jie buvo mūsų vakaro vinis“, – džiaugėsi Simona.
Vestuvių įvaizdžio kūrimas, kaip tikino nuotaka, taip pat nebuvo sudėtingas: „Radau pintereste nuotrauką su mergina, vilkinčia gražią suknelę, pagalvojau, kad noriu kažko tokio. Man ją pasiuvo gan greitai. Tai toks rustic stilius, lašas klasikos, persimainęs su laisve ir kaubojiškomis detalėmis.
O jaunikiui išrinkome kostiumą. Buvo pamąstymas vengti klasikos, nes ir mūsų gyvenimas truputį chaotiškas ir kitoks, tų tradicinių dalykų mažiau, tad norėjome, kad tai atsispindėtų. Pačių svečių neįpareigojome, leidome rinktis tą, ką jie nori, kad jaustųsi gerai.“
Jaunavedžių pirštus papuošė žiedai iš matinio aukso. Tiesa, iš pradžių mylimieji teigė norėję granito imitacijos, juodų žiedų, bet juvelyrė perkalbėjo, kad jie nėra patvarūs, greitai lūžta ir blogai dėvisi, tad tai netiks poros gyvenimo būdui.
„Žiedus jau turėjome sausio mėnesį. Įsivaizdavau, kad juos gamina ilgai, bet užsisakėme ir po savaitės atsiėmėme, tai nustebau“, – juokėsi Simona, kalbėdama su 15min.
Paklausta apie dovanas, pašnekovė teigė, kad vienintelis išskirtinis dalykas, kurio prašė, buvo pageidavimas vietoje gėlių gauti medelius: „Gėlės yra gražios, kol nenuskintos. O medelius galėsime pasisodinti sklype ir jie mums primins apie tuos žmones.“
Atšokus vestuves – savaitės kelionė kemperiu
„Po vestuvių savaitę keliausime kemperiu, kad atsipūstume. Minimaliai. Tai nėra medaus mėnesis, tik poilsis po vestuvių“, – prasitarė S.Orlauskaitė.
Planai ilgesniam medaus kopinėjimui taip pat yra, bet juos pora įgyvendins ne iš karto po vestuvių. Kadangi Simona ir Gvidas keliauja aktyviai ir nemėgsta tingių atostogų, svajoja vykti maršrutu Vietnamas–Kombodža.
„Turėjome planą išvažiuoti mėnesiui, pabūti Vietname, tada lėkti iki Kombodžos, Tailando ir grįžti į Vilnių. Pagal sezoniškumą, ten yra geriausia keliauti nuo sausio iki balandžio. Tai tokia mintis yra, bet žiūrėsime, kaip viskas dėliosis“, – svarstė S.Orlauskaitė.
Planuose – namas žirgyne ir gyvenimas pasimėgaujant
Šiais metais jaunavedžiai kaip tik planuoja namo statybas žirgyne „Raudoni vakarai“. Ten ir gyvens. Gvidas turi savo siuntų pervežimo įmonę, o pati Simona dirba statybos procesų įmonėje. Tuo metu žirgynas, kaip teigė, yra savirealizacijos dalis, bet ne pagrindinis verslas.
Simona patikino, kad po vestuvių visa kita greičiausiai nepasikeis. Juk per tuos trylika metų kartu visko yra buvę.
„Pradėjome draugauti būdami visai vaikai. Šiaip ne taip užaugome kartu. Buvo daug iššūkių, bet juos įveikėme. Nebuvo viskas rožėmis klota. Mūsų didžiausia stiprybė ta, kad daug kalbamės. Galiausiai nutarėme susituokti, nes supratome, kad daug praėjome ir galime viską. Supratau, kad su tokiu žmogumi galime eiti iki gyvenimo pabaigos.“
Simona prisipažino, kad su Gvidu kol kas itin nedega noru turėti gausesnę šeimą. Kaip teigė, gyvenimas pilnas veiklų ir nuotykių, kuriais šiuo metu mėgaujasi.
„Šiuo metu nejaučiame poreikio kurti gyvenimą naujam žmogui. Tai – atsakingas momentas. Dar nejaučiame, kad patys pakankamai pasimėgavome ir galime išleisti į gyvenimą žmogų, kuriam irgi leisime pasimėgauti. Kol kas – ne, bet nesakome niekada. Tiesiog turi ateiti tas momentas, kai jau būsime pasiruošę“, – pokalbio su 15min metu šypsojosi Simona Orlauskaitė.