Penktadienio popietę Kaune prasidėjo atsisveikinimas su per savo gimtadienį mirusia poete, visuomenės veikėja, buvusia Seimo nare Dalia Teišerskyte. Nešini gėlių žiedais čia renkasi moters šeimos nariai, draugai, kolegos ir visi, kurie ja žavėjosi.
Norintys ištarti „sudie“ Daliai Teišerskytei renkasi į Kaune esančius laidojimo namus „Rekviem“.
Atsisveikinimas su politine ir visuomenės veikėja, poete, žurnaliste, dainų tekstų autore prasidėjo penktadienį 14 valandą.
Velionės atminimą pagerbia jos artimieji, bičiuliai, draugai. Atėjusius pasitinka pačios poetės eilės:
Nei tu manęs gailėk, nei aš tavęs gailėsiu –
žiūrėk, ruduo atspindi mūs veidus danguje!
Po degančiais klevais
nurimti atsisėsim ir mintimis nueisim
liepsnojančia veja.
Moderniuose laidojimo namuose, iš kurių atsiveria vaizdas į Nerį, nuolat skamba D.Teišerskytės kūryba – poezija ir dainos, sukurtos pagal jos eiles.
Atsisveikinimas su D.Teišerskyte tęsis ir šeštadienį. Tądien 14 val. ji bus išlydėta į Petrašiūnų kapines, kur ir atguls amžino poilsio.
Fotogalerija:
D.Teišerskytės gedintis jos sūnus Linas Proškevičius portalo 15min paklaustas apie svarbiausias gyvenimo pamokas, kurių išmokė mama, sakė negalintis išskirti vienos ar kelių pagrindinių.
„Tai buvo gyvenimo kelias , kurį stebėti buvo ir malonumas, ir sunku. Ir kartais norėjosi padėti, bet neužteko jėgų, nes jos vienos jėga paprastai būdavo didesnė, nei mūsų visų šeimos narių kartu sudėjus. Net ir dabar... sunku ištarti žodžius, kad... mamos nėra. Man atrodo, kad ji yra. Ir kad visas šis, pavadinkime, renginys yra jos režisuojamas, jos vadovaujamas, jos reguliuojamas, ir viskas eina taip sklandžiai, jog atrodo, iš tiesų, ji pridėjo savo ranką ir viskas vyksta jos valia. Ir tikrai, atrodo, neįmanoma ištarti tų žodžių, kad mamos nebėra, kad mes jos netekome. Mes visi ją saugome savyje. Ji tik subyrėjo į šipuliukus ir dabar gyvens tuose žmonėse, kurie ją supo“, – laidojimo namuose kalbėjo D.Teišerskytės sūnus L.Proškevičius.
Kitas D.Teišerskytės sūnus Pranas Teišerskis įvardijo svarbiausią pamoką ir ryškiausią prisiminimą, kuris ir dabar išnyra atmintyje.
„Mama mane išmokė stengtis būti geram ne tik sau, bet ir kitiems žmonėms. O ryškiausias prisiminimas būtų, turbūt, kuomet atvažiuoji – visuomet matai mamą savo lovoj su kavos puodeliu ir savo mylima knyga“, – mintimis pasidalijo P.Teišerskis.
Atsisveikinti su Dalia Teišerskyte atvykusi aktorė, humoristė Violeta Mičiulienė portalui 15min išskyrė vieną šviesaus atminimo moters savybę – ramybę.
„Šiandien ryte galvojau, kas atsitiko, ir man atėjo tokia išvada, kad išėjo šviesi ramybė, – jautriai kalbėjo V.Mičiulienė. – Tai žmogus, kuris ramybės pats nerado, bet savyje ją nešė.“
Violeta pridūrė: „Mes žiauriai turėtumėme būti dėkingi už tai, kad ji buvo su mumis.“
Į atsisveikinimą su Dalia Teišerskyte atėjo ir aktorius Eimutis Kvoščiauskas. Jis portalui 15min teigė poetę prisiminsiąs kaip labai šiltą asmenybę ir nusikėlė į tuos laikus, kai su ja pirmą kartą susitiko.
„Labai labai gera buvo susipažinti su ja keletą metų atgal. Mes filmavomės netoli Kauno rajono miškuose, netoli jos sodybos. Labai pradėjo lyti, prodiuseris sako – einam, čia gyvena Dalia ir ji mus priims. Ji mus priėmė su kava, su arbata, su vaišėmis. Nuo to laiko patapome draugais feisbuke, kur pamačiau daugiau jos kūrybos, poezijos“, – pasakojo E.Kvoščiauskas.
O kai kartą radijuje Eimutis buvo paprašytas įskaityti kokią nors poeziją, jis pasirinko būtent D.Teišerskytės eiles.
„Nors tai moters poezija, bet man labai labai patiko, – teigė aktorius. – Ir vis prasilenkdavome renginiuose, susirašydavome truputėlį. Tai buvo šilta, labai kūrybinga, talentinga asmenybė. Didžiulis pavyzdys jaunai kartai.“
Eimutis paskutinį kartą su Dalia matėsi dar visai neseniai – lapkričio pradžioje vykusiame naujos Nijolės Narmontaitės knygos pristatyme.
„Prasilenkėme ir ji labai gražiai atrodė. Žinojau, kad ji serga jau kurį laiką, bet ji taip gražiai atrodė... Dar sakiau – kaip nuostabiai atrodot, kaip visada“, – prisiminė E.Kvoščiauskas.
Paklaustas, gal kuriuos D.Teišerskytės žodžius E.Kvoščiauskas yra panaudojęs ir savo gyvenime, jis išskyrė šias eiles:
Ateikit į svečius – aš Jūsų laukiu,
Ateikit be gėlių, nebelskit į duris.
Padauža vėjas – pilkas ilgaplaukis –
Į širdį langus Jums atidarys…
„Ji buvo labai atviras žmogus tikrai. Jeigu būtų gyvenimas suvedęs daug daugiau, būtume turbūt dar ne vieną vakarą praleidę kartu, nes tikrai asmenybė labai labai tikra, jautri ir gera“, – su portalu 15min mintimis dalijosi Eimutis.
Redaktorius ir žurnalistas Vidas Mačiulis yra vienas iš seniausių Dalios bičiulių. Jis prisimena, kad jųdviejų draugystė prasidėjo dar prieš 55-erius metus.
„Mūsų pažintis tęsiasi nuo Dalios darbo Lietuvos televizijoje pradžios. Kauno redakcijoje ji įsidarbino apie 1970-uosius metus. Pamenu ją gražią, jauną ir linksmą“, – kalbėjo V.Mačiulis.
Jis įvertino Dalios indelį į Lietuvos žiniasklaidą ir džiaugėsi, kad net 20 metų valdžioje praleidusi moteris niekuomet nepasikeitė – visuomet išliko paprasta ir nuoširdi.
„Kai ji, 2020 metais, tapo Žurnalistų sąjungos valdybos nare, mes nei vienas nejautėme, kad ji tiek laiko buvo valdžios atstovė. Dalia buvo nuoširdi, paprasta ir tikrai savęs neiškeldavo aukščiau kitų. Prieš keletą metų mes kartu dirbome ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje, tada ją pirmą kartą pamačiau liūdną. Paklausiau, kas nutiko, o ji tik pasakė, kad turi problemų su sveikata. Tai buvo tikriausiai pirmieji žingsneliai į liūdną lemtį“, – prisiminė V.Mačiulis.
Žurnalistas patikino, kad Dalios akyse matytas liūdesys buvo laikinas. Ji net skaudžiausiomis akimirkomis išliko optimistiška, o jos veidą nuolat puošė šypsena.
„Aš nuvažiuodavau pas ją į Panemunę, matydavau, kad jai sunku, bet ji visada net ir po cheminių gydymų šypsodavosi. Ji labai mylėjo gėlės ir medžius, todėl manau, kad būtent Panemunėje ji ir buvo laimingiausia. Aš žinojau ir jaučiau, kad viskas jau laikina, o ji vis tiek nenustojo kurti ateities planų“, – D.Teišerskytės optimizmo sužavėtas kalbėjo publicistas.
V.Mačiulis pastebėjo, kad Daliai jėgų suteikdavo žinojimas, kad ji – mylima šalies poetė. Įvairūs susitikimai su skaitytojais padėdavo jai atgauti jėgas.
„Aš pagal save žinau, kad kai sergi nieko juk nenori, o ji, priešingai, kaip akumuliatorius pasikraudavo nuo bendravimo. Sakydavo, kad nors akyse jau juoda nuo kalbų, klausimų ir eilėraščių skaitymo, tačiau ji jaučiasi laiminga, įvertinta. Ji man sakė, kad nežino, ar Lietuvoje yra dar kokia nors kita, tiek mylima poetė“, – kalbėjo V.Mačiulis.
Žmonės.lt primena, kad D.Teišerskytė mirė pirmadienį. Kaip tik tądien jai suėjo 79-eri.
Moteris jau kurį laiką kovojo su sunkia liga. Mirė savo namuose. Portalo Žmonės.lt žiniomis, politikė lapkričio 24-ąją sąmoningu jos prašymu buvo išleista iš ligoninės, kad paskutines savo gyvenimo dienas praleistų namie su šeima.
„Žmogus turbūt iki paskutinės sekundės tiki, kad kažkas įmanoma, o ji taip tikrai tikėjo. Čia turbūt toks dualizmas yra – iš vienos pusės, tiki, kad namų sienos padės, o iš kitos pusės – kad išeiti namie bus lengviau... O namie tos paskutinės dienos... Kai grįžo iš ligoninės, stengėmės rodyti šilumą jai, kad jaustųsi geriau... Daugiau planų jau jokių nebuvo“, – portalui Žmonės.lt pasakojo Dalios sūnus Linas.
Seimo narės pareigas D.Teišerskytė ėjo 2000-2016 metais, nuo 1999-ųjų buvo Lietuvos liberalų sąjungos, nuo 2005-ųjų – Liberalų sąjūdžio narė.
Ji taip pat buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos, Tarptautinės publicistų ir rašytojų sąjungos narė.
Per savo gyvenimą D.Teišerskytė parašė kelis šimtus tekstų, virtusių dainomis, ir net penkiolika knygų.
