Balandžio 20-ąją uostamiestyje įvyko penkerius metus lauktas renginys – publikai duris atvėrė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pastatas. Atidarymą paženklino prašmatnus Gala vakaras, į kurį rinkosi būrys garbių svečių.
Šeštadienį Klaipėdoje įvyko neeilinis reginys. Po daugiau kaip penkerius metus trukusios rekonstrukcijos, kurios metu viena pastato dalių buvo nugriauta ir iškilo naujas statinys, šeštadienio vakarą atvertas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras.
Į ilgai laukto pastato atidarymą rinkosi būrys garbių svečių. Į renginį Klaipėdoje atvyko kultūros ministras Simonas Kairys, režisierius Jonas Vaitkus, verslininkai Antanas ir Daina Bosai, dizainerė Agnė Kuzmickaitė ir daugelis kitų. Uostamiestyje sulaukta ir svečių iš kitų Europos teatrų, aktyviai rinkosi verslininkai ir politikai.
Fotogalerija:
Bilietai į atidarymo koncertą kainavo 150 eurų. Iki paskutinės akimirkos neskelbta vakaro programa.
Žiūrovams tapo staigmena Vladimiro Prudnikovo, Vytauto Juozapaičio duetas. Scenos korifėjai dainavo, kai Klaipėdos orkestrui diriguoti ėmė Gintaras Rinkevičius.
Atlikti legendinės arijos iš operos „Skrajojantis Olandas“ atvyko Almas Švilpa, Katerina Tretyakova atliko ariją iš operos „Faustas“.
Ypatingomis ovacijomis pasitiktas dirigentas Stasys Domarkas, ilgą laiką vadovavęs Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui. Neseniai 85-ąjį jubiliejų šventęs dirigentas orkestrui dirigavo miuziklo „Smuikininkas ant stogo“ dainelę, kurią atliko solistas Mindaugas Rojus.
Visa renginio programa buvo parinkta pagal ryškiausius Klaipėdos muzikinio teatro spektaklius. Skambėjo ir operos „Mažvydas“ epilogas. Kompozitorės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės kūrinys 1988-aisiais atvėrė tuometinį Klaipėdos muzikinį teatrą.
Klaipėdos muzikinio teatro orkestrui dirigavo jo vadovas Tomas Ambrozaitis, jį vis keitė Gintaras Rinkevičius, Stanislavas Domarkas, Vladimiras Konstantinovas, Robertas Šervenikas.
Svarbi akimirka
Anot Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės, teatro statybų baigimo akimirka – viena svarbiausių jos gyvenime.
„Šiandien viena iš tų akimirkų, kuri man atima žadą. Esu labai laiminga. Jaučiu, kad baigėsi ilgas kelias, kurį mums visiems teko nueiti.“, – pasakojo teatro vadovė.
Muzikinio teatro statybos truko 5 metus ir 7 mėnesius.
Per tą laiką įvyko pasaulyje įvyko daug svarbių dalykų, apsunkinusių teatro rekonstrukcijos procesą: logistiką ir darbus paralyžavusi pandemija, karas smarkiai pabrangino medžiagas ir darbų kaštus, statybas paveikė ekonominė krizė, infliacija, bet viską pavyko nugalėti.
Kaina nuo pradinių 24 mln. eurų pakilo iki 49 mln. eurų. Tačiau kaip per koncertą teigė Kultūros ministras Simonas Kairys, kultūra yra tai dėl ko verta būti apskritai.
Muzikinio teatro vadovės pavaduotojas Naglis Stancikas teatro statybų baigtį net sulygino su tuo, kuris patiriamas žmogui tuokiantis. Juokauta, kad būta daug priežasčių šį projektą vilkinti ar net nebaigti.
Vedė optimizmas ir meilė
Skaičiuota, kad pastato statytojai „Infes“ teatro darbuotojams išdalino apie 1500 raktų.
Pastatas, t. y. jo po žeme paslėpti rūsiai, skirti repeticijų salėms, dekoracijų saugykloms, įsikūrę net 12 metrų žemiau jūros lygio. Statybininkams teko pasukti galvas, kaip pastato sienas apsaugoti nuo kone greta tekančios upės, ypač – kaip sutvirtinti senosios dalies pamatus.
Interjero architektas Marius Mateika, „MAMA architects“ įkūrėjas akcentavo, kad KVMT interjeras gimė iš begalinės meilės. „Kurdami Klaipėdos muzikinio teatro interjerą siekėme, kad čia apsilankę žmonės suprastų šios erdvės išskirtinumą, kad pasijustų atvykę į jiems skirtą sielos šventę. Kartu ieškojome jaukumo: kad ši erdvė savo išskirtinumu ne gąsdintų, o šildytų, intriguotų. Apjungėme teatro istoriją su šiandienos poreikiais, interjere akcentuodami, kad tai – Klaipėdos miesto teatras. Tam interjere naudojamas molio (būdingo miesto architektūrai) ir jūros bangų išplauto smėlio motyvas. Be to, čia apsilankę žiūrovai supras, ką reiškia sąvoka „teatras prasideda nuo rūbinės“, – sakė M.Mateika.
Įspūdingi skaičiai
Naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatas kupinas aikčioti verčiančių skaičių: čia panaudota 300 tonų metalo konstrukcijų. Teatro administracijai statybininkai įteikė 1500 skirtingų durų raktų. Vien elektros kabelių ir įvairiausių laidų, išvedžiotų per visą teatrą, ilgis sudaro 150 km. Senajame teatro pastate veikė vienas liftas, o dabar jų bus net keturi. Nutiesta apie 1,2 km laiptų turėklų. Nugriovus buvusius kultūros namus, kurie buvo visiškai nepritaikyti Muzikinio teatro veiklai, dvigubai išaugo pastato plotas ir pasiekė 9 000 kvadratinių metrų.
Nė vieno ne tik šalies, Europos, bet ir pasaulio teatro viešojoje įstaigoje nerasite tiek molio tinko sienų. Juo įkvėpimo semdamiesi iš lietuviško pajūrio peizažų teatrą rankomis išpuošė, išdailino UAB „Barzdoti vabalai“.
Specialistai iš Vokietijos jau atliko KVMT salės akustinius bandymus: tuščioje erdvėje pasiektas geresnis rodiklis nei planuota. Tam šalyje nėra analogų.
Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusios buvusios teatro vadovės Audronės Žigaitytės, anksčiau teatro salė talpino 500 žiūrovų. Dabar didžiojoje salėje „Jūra“ reginiais mėgausis apie 700 svečių, o „Marių“ salėje – apie 160.
Žiūrovų skaičius priklausys nuo to, kokio pobūdžio spektaklis bus rodomas. Salės kėdės gali paslankiai judėti ar net visiškai pasislėpti grindyse.
Nuo kitos savaitės naujuose rūmuose žiūrovų lauks repertuariniai spektakliai: kiekvienas jų parodymas kone prilygs premjerai, nes naujoje salėje teks adaptuoti dekoracijas, repeticijų metu leisti apsiprasti atlikėjams, sureguliuoti šviesas ir t.t.