Kosminė stažuotę NASA atlikusio jaunojo mokslininko A.Vilučio istorija – nuo komunikacijos iki astrobiologijos

Aivaras Vilutis / Asmeninio albumo nuotr.
Aivaras Vilutis / Asmeninio albumo nuotr.
Birutė Šarakojytė, projekto partnerio turinys
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
2021-06-17 08:31
AA

„Kiekvienas žmogus turi rinktis tai, kas jam įdomu, o ne tai, kur neva yra tinkamas. Jeigu nebijome sunkumų – esame tinkami viskam, ką tik pasirinksime. Iš prigimties toli gražu nebuvau mokslininkas ir nesvajojau juo būti, o viskas pasisuko taip, kad supratau, jog galiu siekti tokių dalykų, apie kuriuos net pasvajoti atrodo būtų per daug“, – sako jaunasis mokslininkas, astrobiologas Aivaras Vilutis (25).

Aivaras Vilutis – buvęs Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neurobiofizikos studentas, vienas iš „Tūkstantmečio vaikų akademijos“ dienos stovyklos lektorių. Pernai stažuotę NASA Ames tyrimų centre atlikęs jaunuolis sako, kad ši patirtis – išskirtinė, o sukauptos žinios padės tęsti mokslus Kalifornijoje bei mokslinį kelią NASA. Viskas skamba kone kaip iš pasakos, tačiau Aivaro istorija iki tol buvo tokia neįtikėtina, kad nebūtų klaidos ją pavadinti netgi labai metaforiškai – tiesiog kosminė!

„Mokykloje nebuvau išskirtinai gabus kokiai nors vienai sričiai – visi dalykai sekėsi labai panašiai. Prisimenu, kai dešimtoje klasėje reikėjo rinktis humanitarinių arba tiksliųjų mokslų profilį, nežinojau ką daryti, nes kai esi kažkam akivaizdžiai gabus, pasirinkti gerokai paprasčiau. Vis dėlto kai pirmąkart per dešimt mokslo metų gavau vienetą iš chemijos, man užklijavo etiketę, kad kas jau kas, bet Aivaras į tiksliuosius mokslus neis...“ – savo karjeros kelio pradžią prisimena A.Vilutis.

Aivaras pasakoja, kad tuo metu šiomis aplinkybėmis net apsidžiaugė – pagalvojo, kad tai tarsi ženklas, jog jam reikia sukti humanitarinių mokslų keliu. Norėjęs studijuoti vaidybą, bet ten neįstojęs, Aivaras sako nusprendęs stoti ten, „kur būtų žodis kūryba“, taigi, kaip jis pats sako – atsidūrė komunikacijos studijose.

Aivaras Vilutis/Socialinių tinklų nuotr.

Pašnekovas pasakoja, kad dveji studijų metai jam buvo itin lengvi ir tik užklupus sunkumams jis suprato, kad kelias į tikrąjį pažinimą ir tobulėjimą neturi būti lengvas.

„Pradėjau mąstyti, kad lengvas kelias tikriausiai nebūtinai yra geras kelias. Mane apėmė jausmas, kad per kelis studijų metus neišmokau nieko fundamentalaus. Kaip tik tada pasitaikė galimybė pusmečiui su mainų programa išvažiuoti studijuoti į Italiją. Taip nutiko, kad tik nuvažiavęs sužinojau, jog visos paskaitos bus ne angliškai, o itališkai, taigi pakliuvau į labai sunkią situaciją, tačiau kažkaip sugebėjau mokytis ta svetima kalba, svetimoje šalyje. Tai tikrai buvo vienas sunkiausių gyvenimo etapų, atvėrusių man akis – supratau, kad aš galiu daug daugiau, negu man atrodo! Mečiau sau iššūkį pradėti naujas studijas, kurios nebūtų lengvos, atvirkščiai – priverstų kibti į jas visu pajėgumu“, – sako pašnekovas.

Pagautas šios įdėjos Aivaras metė komunikacijos studijas ir pradėjo galvoti, ką norėtų studijuoti. Neįtikėtina, tačiau jį patraukė būtent tikslieji mokslai – kelis mėnesius savarankiškai pasimokęs jis išsilaikė biologijos bei chemijos egzaminus ir pradėjo studijuoti gyvybės mokslus.

„Man atrodo, kad mokyklos egzaminai yra pernelyg sureikšminti, mes per anksti susiskirstome, kas esame –  tiksliukai ar humanitarai – ir mums atrodo, kad jei sykį išlaikėme kažkuriai iš šių sričių reikalingą egzaminą, tai jau ir bus viso mūsų gyvenimo nuosprendis, kuriuo keliu teks eiti. Netiesa, o mano atvejis tai tik darkart patvirtina!“ – šypteli jaunasis mokslininkas.

Biofizikas Aivaras Vilutis / Organizatorių nuotr.

Mesti iššūkį sau

Aivarui išties netrūksta optimizmo ir pasitikėjimo savo jėgomis, tačiau jis patikina, kad tai – ir darbo su savimi pasekmė. Jis įsitikinęs, kad autoritetų turėti nereikia, geriau – būti pačiam sau autoritetu ir savo kartelę kelti tiek, kiek leidžia jėgos arba... dar daugiau.

„Kai tik pajaučiu, kad man per lengva – metu sau naują iššūkį. Jau pirmame kurse atsidūriau laboratorijoje, kai paprastai tai įvyksta tik trečiame, pradėjau skaityti pačius naujausius vadovėlius, vis daugiau ir daugiau domėtis. Pats sau nuolat susikuriu naujų iššūkių ir tada matau, kaip tobulėju, kiek daug galiu įveikti. Vienas iš tokių buvo svajonė patekti į stažuotę NASA – tai atrodė visiškai neįmanoma, tačiau pamaniau, kad ribos yra tik tos, kurias patys sugalvojame. Kodėl gi aš arba tu negalime ten atsidurti?“ – retoriškai klausia pašnekovas.

Aivaras svarsto, kad patekti tarp tų kelių išrinktųjų šiai išskirtinei stažuotei jam padėjo ir aktoriniai sugebėjimai, ir komunikacijos studijos, nes tarp daugelio pretendentų jis sužibėjo savo unikalumu.

„Mokėjau iškomunikuoti, ko aš noriu. Be to, mano atvejis buvo netipinis, o amerikiečiai mėgsta žmones, praėjusius kokius nors iššūkius. Kardinalūs mano mokslų pokyčiai jiems pasirodė įdomūs. Taigi, jokie mokslai nenueina veltui, o galiausiai netgi įrodo, kad gali tam tikra prasme derėti papildydami žmogų skirtingomis savybėmis ir žiniomis“, – įsitikinęs Aivaras.

Jaunasis mokslininkas šypsosi, kad kadais jo noras studijuoti vaidybą tam tikra prasme irgi išsipildė – laboratorijoje dažnai jaučiasi kaip kino filme, kuriame atliktų pagrindinį vaidmenį.

„Man atrodo, kad mokslininkų darbas labai neteisingai stereotipizuotas. Dažnai galvojama, kad darbas laboratorijoje – nuobodus, tačiau tai – netiesa. Įsivaizduokite, juk beveik kiekvienas mokslininkas kažką atranda, kadangi tiria dalykus, kurie dar nėra ištirti. Per beveik keturis metus laboratorijoje ne vieną dalyką atradau ir sužinojau pats pirmas – taip, gal tai ir gana smulkūs dalykai, bet atradimo momentas yra nepakartojamas. Būtent šio momento žavesys ir yra didžiausias paskatinimas dar ir dar ieškoti, gilintis, pažinti“, – patikina Aivaras, o girdint, su kokiu užsivedimu jis apie tai kalba, tuo suabejoti būtų išties sunku.

Aivaras Vilutis/Asmeninio archyvo nuotr.

A.Vilutis – vienas iš „Tūkstantmečio vaikų akademijos“ dienos stovyklų Vilniuje ir Kaune lektorių. „Įdomiosios fizikos ir gyvybės mokslų“ sesijų metu jis dalinsis savo patirtimi, nes apie kosmosą ir ten esančią gyvybę galėtų kalbėti valandų valandas, o jo klausytis su kiekviena minute – tik įdomiau!

Savo žiniomis taip pat dalinsis mokslininkė Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė, dėstytojas Dovydas Banevičius, VU profesorius Mikas Vengris, Metų mokslo žmogumi išrinktas dr. Aurimas Vyšniauskas, mokslininkai Gediminas ir Mindaugas Šarpiai, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų vadovas Donatas Staniulis, iGEM Vilnius-Lithuania komanda Greta Zaburaitė ir Bernadeta Aleksandravičiūtė bei kiti.

„Šioje akademijoje norėsime kalbėti ir parodyti tiek daug įdomių dalykų! Jaunimui tereikia turėti šiek tiek žingeidumo ir mokslo pasaulį galima pamatyti kitoje šviesoje. Ieškokite savyje motyvacijos mokytis ir ieškoti, o mes padėsime atrasti“, – žada A.Vilutis.

Aivaras Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre tiria, kaip kosmoso sąlygos – mikrogravitacija – veikia mikroorganizmus, taip pat užsiima mokslo populiarinimu – yra projekto „Šaknys Karčios“ įkūrėjas.

„Noriu savo žiniomis ir istorija dalintis, nes manau, kad ji gali paskatinti susidomėti mokslu. Dabar jaunimas susiduria su tokia problema, kad informacijos yra itin daug, sunku atsirinkti, daug blaškymosi. Kai kalbu apie savo sritį, astrobiologiją, suprantu, kad Lietuvoje apie tai kalbančių nedaug, tačiau tai – netolima ateitis. Kosmoso mokslai yra tai, su kuo žmonija vis arčiau susipažins, nes mūsų gyvenimas nėra vien tik elementarūs kasdieniai poreikiai – po kažkiek metų komerciniai skrydžiai į kosmosą bus visiškai normalus reiškinys. Jaunąją kartą būtina sudominti dideliais dalykais, nes neabejoju, kad Lietuvoje galime turėti naują būsimų mokslininkų bazę su geromis perspektyvomis. Noriu padėti užauginti tokią kartą, kuri kurs įspūdingą ateitį“, – šypsosis ambicingasis jaunasis mokslininkas.

Aivaras Vilutis/Socialinių tinklų nuotr.

Akademija, kurioje norisi mokytis

„Tūkstantmečio vaikų akademija“ – tai savaitinė dienos stovykla su fantastiškais lektoriais: mokslininkais, dėstytojais, meno ar verslo profesionalais. Rekomenduojamas akademijos studentų amžius yra 13–19 metų.

  • Išsirink sau įdomiausią savaitinės sesijos temą: „Įdomioji fizika ir gyvybės mokslai“ arba „Įdomieji menai ir politikos mokslai“. Tavęs lauks bent dešimt fantastiškai įdomių ir naudingų paskaitų iš pasaulinio lygio lektorių. 
  • Mokytis turi būti smagu, todėl akademijos studentai mėgausis ir naujomis pažintimis su smalsiais bendraminčiais, kvizais, žaidimais, vakarėliais ir muzika kasdien, tad tavęs lauks muzikinis apšilimas ir įvairios staigmenos. „Tūkstantmečio vaikų akademijoje“ atrask savo supergalią: mokslą, žinias ir protą!
  • Susitiksime Vingio parko estradoje Vilniuje ir Nemuno saloje prie „Žalgirio arenos“ Kaune. Visur tavęs lauks atviros lauko erdvės su galimybe pasislėpti nuo lietaus ar kaitrios saulės. Laikysimės nustatytų saugumo reikalavimų.

Penkių dienų DIENOS STOVYKLA – tik 58Eur, daugiau informacijos www.tukstantmeciovaikuakademija.lt

„Tūkstantmečio vaikų akademijos“ lektoriai (21 nuotr.)
+15