Nors perrašytų kasečių turguose laikai jau praėjo, įprotis nelegaliai parsisiųsti filmą arba muzikos albumą yra gajus. Legalios turinio platformos pamažu populiarėja, tačiau pagal vagysčių internete skaičių Lietuva užima antrą vietą pasaulyje. Daina po dainos, filmas po filmo – ką, iš tiesų atimame iš pačių kūrėjų? Ko netenkame patys?
Susipažinkime su Lietuvos autorių, kurių kūriniai karaliavo nelegalių turinio platformų topuose, istorijomis. Šios istorijos skambėjo Pasaulinę intelektinės nuosavybės gynimo dieną įvairiose TV ir radijo laidose.
„Zero 2“ – filmas rekordininkas, atsisiųstas beveik 1 000 000 kartų
Donatas Šimukauskas, aktorius ir filmo „Zero 2“ prodiuseris
„Filmas „Zero 2“ buvo pavogtas ir nelegaliai išplatintas dar prieš oficialią jo premjerą. Operatorius, turėjęs paleisti „Zero 2“ į kino teatrus, davė šį filmą pažiūrėti savo draugui. Juk nieko neatsitiks – pažiūrės ir grąžins. Draugas filmą įkėlė į „Linkomaniją“ ir dėl šio „didvyrio“ jau trečią savaitę kino teatro žiūrovų lankomumo kreivė drastiškai smigo žemyn. „Zero 2“ buvo parsisiųstas beveik 1 mln. kartų, filmo komanda patyrė apie 3 mln. eurų žalos, o režisierius Emilis Vėlyvis rimtai svarstė toliau nebekurti. Šiemet „Zero“ tęsinį surengsime arenose – gal bent taip nepavogs.“
„Žvaigždė“ – daina, kurią Lietuvos klausytojai pavogė daugiau nei 300 000 kartų
Inga Valinskienė, dainininkė ir dainų autorė
„Mane iš tiesų nustebino faktas, jog „Žvaigždė“ atsidūrė 2017 metų vagiamiausių dainų viršūnėje, tačiau pripažinsiu, jog su tuo susiduriu jau nuo šio kūrinio gyvavimo pradžios. Netrukus po to, kai „Žvaigždę“ sukūriau ir paleidau į pasaulį, teko apsilankyti privačiame renginyje, kur koncertavo neypatingai žinoma muzikos grupė. Ji tą vakarą atliko būtent šią mano dainą, tačiau su manimi dėl to niekas nesitarė. Tuomet ir supratau, kad daina eis tokiu keliu, kurio mes nelabai galime kontroliuoti. Įstatyminė bazė Lietuvoje lyg ir yra, tačiau ji neveikia tiek, kad veiksmingai apsaugotų intelektinę nuosavybę. Galiausiai patys autoriai nori koncentruotis į kūrybą, o kovą su šia problema perduoti tiems, kas žino kaip ir moka tai daryti.“
Jurgis Brūzga, dainininkas ir dainų autorius
„Išgirdęs naujieną, kad mano kūrinys pateko į dažniausiai vagiamų dainų sąrašą, pirmiausiai nudžiugau – šitiek gerbėjų pamėgo mano naują dainą! Tačiau po to susimąsčiau – juk toks piratavimo mastas išties verčia sunerimti. Į muziką kūrėjai investuoja didžiulius pinigus, dažnai net savo ir savo šeimų gerovės sąskaita. Jeigu autorius gautų bent kelis centus už kiekvieną pavogtą kūrinį, galėtų sau leisti kokybiškesnius garso įrašus, vaizdo klipus ir net albumus.
Tačiau nereikia kaltinti ir badytis pirštais – juk mes visi buvom truputį vagys. Aš pats esu pirkęs Gariūnuose kasetes, persirašinėjęs jas – anksčiau priėjimas prie legalios muzikos buvo daug sudėtingesnis. Tačiau šiandien turime begales galimybių klausyti muziką ir žiūrėti filmus legaliai, tad labai kviečiu tą visiems kartu ir padaryti.“
Monika Linkytė, dainininkė ir dainų autorė
„Jaunystėje ir man yra tekę pasinaudoti nelegaliomis platformomis, tačiau suvokimas, jog už intelektinę nuosavybę reikia susimokėti, atėjo gana anksti.
Tą dar aiškiau supratau pati tapusi muzikos autore. Mano kūrinys „Po dangum“ atsidūrė praėjusių metų vagiamiausių kūrinių dešimtuke. Jeigu klausytojai būtų susimokėję už jį bent po 10 centų, šiandien tikriausiai bučiau išleidusi dar vieną naują albumą.
Juk nuėję į parduotuvę neatsikandame duonos ir neišeiname, tiesa? Tačiau muziką ir filmus vis dar vagiame be sąžinės graužaties. Gyvendama tarp Lietuvos ir Londono matau akivaizdų skirtumą – Jungtinėje Karalystėje žmonėms įprasta susimokėti už intelektinę nuosavybę ir jie net nesvarsto elgtis kitaip, o štai lietuviai vis dar naudojasi nelegaliais tinklapiais.
Tačiau visgi manau, jog svarbiausia ne kaltinti, o paimti žmogų už rankos ir parodyti jam teisingą kelią. Turime begalę legalių ir nemokamų filmų bei muzikos platformų, tad labai kviečiu jomis naudotis.“
Victoras Diawara, grupės „Skamp“ narys
„Muzikos kūrėjo darbas – brangus malonumas. Kainuoja išleisti dainą ar vaizdo klipą, o ypač brangiai – įrašyti albumą. Studija, garso įrašų tvarkymas, pačio disko gamyba... O jeigu kūrėjai negauna jokios finansinės grąžos, jiems sunku dirbti toliau.
Prisipažinsiu, anksčiau ir man yra tekę nelegaliai parsisiųsti kūrinį, kai nerasdavau jo legaliose platformose, tačiau dabar kur tik galiu už intelektinę nuosavybę susimokėti – tą padarau.“