Naujausi įvairių šalių duomenys apie žmones, sergančius cukriniu diabetu, rodo, kad šios ligos aukų per pastaruosius du dešimtmečius labai padaugėjo. Viso pasaulio specialistus smarkiai neramina tai, kad dalis ligonių nė nenutuokia, jog serga.
Pernai Tarptautinė diabeto federacija paskelbė, kad pasaulyje vienas iš 11 suaugusiųjų, arba 415 milijonų, serga cukriniu diabetu. Įspūdingas skaičius. Bet kitas rodiklis verčia tiesiog išsižioti: TDF teigia, jog kas antras šios ligos savininkas gyvena nežinodamas, kad ją turi.
Kaip ir kitų šalių atstovai, lietuviai aktyviai gausina ligonių gretas: epidemiologiniai tyrimai rodo, kad Lietuvoje šiandien jų turėtų būti apie 150 tūkstančių. Prognozuojama, kad pasaulyje 2030-aisiais jų jau bus 550 milijonų, o 2040-aisiais – 642 milijonai.
II tipo diabetas, kuris absoliučiai dominuoja, atsėlina pamažu ir be simptomų. Tai – vienas pagrindinių jo ir I tipo cukrinio diabeto skirtumų.
Kodėl tiek žmonių nenutuokia apie savo būklę? Todėl, kad II tipo diabetas, kuris absoliučiai dominuoja, atsėlina pamažu ir be simptomų. Tai – vienas pagrindinių jo ir I tipo cukrinio diabeto skirtumų. Pastarasis pasireiškia staigiai ir progresuoja greitai, nes kasa kažkodėl ima išskirti labai mažai insulino, reikalingo gliukozei ląstelėse virsti energija.
Esant II laipsnio cukriniam diabetui organizmas insuliną gamina, bet nepakankamai; arba gamina pakankamai, bet nebepajėgia jo tinkamai panaudoti, t. y. susidaro vadinamasis atsparumas insulinui. I tipo cukrinis diabetas – vaikų ir jaunų žmonių liga, II tipo – vyresnių, paprastai turinčių daugiau kaip 40 metų, tačiau specialistai skelbia, kad liga vis dažniau elgiasi ne pagal taisykles...
Kas tas prediabetas?
Europoje 15 metų vykdytas tyrimas, kuriame dalyvavo 10 tūkstančių suaugusių Olandijos gyventojų, leido mokslininkams padaryti išvadą, kad pasaulyje beveik pusė žmonių įžengia į 45 gyvenimo metus prediabeto būklės. Ją patvirtina ir kiti tyrimai.
Kas tas prediabetas? Gliukozės kiekis kraujyje, kai žmogus nieko nevalgė ir negėrė (išskyrus vandenį) aštuonias ir daugiau valandų, turi būti mažiau kaip 100 mg/dl. Prediabetas – būklė, apie kurią signalizuoja nenormali (didesnė) gliukozės koncentracija: 100–125 mg/dl. Tai dar ne cukrinis diabetas, bet žmogus jau arti ribos, už kurios liga prasideda. Gera žinia ta, kad prediabeto įmanoma atsikratyti ir ribos neperžengti. Tačiau jei jis išsivysto į cukrinį diabetą, su šiuo teks taikstytis iki gyvenimo pabaigos.
Beje, nors per didelis svoris nurodomas kaip vienas pagrindinių II tipo cukrinio diabeto veiksnių, pasaulyje pilna lieknų žmonių, kurie išgirsta: „Prediabetas!“ Antai moterims, gyvenimo loterijoje ištraukusioms policistinių kiaušidžių sindromo bilietą, yra didesnis pavojus susirgti cukriniu diabetu. Rizikos grupei priklauso ir tos, kurių artimi giminaičiai serga šia liga, kurias laukiantis vargino nėščiųjų diabetas... Tačiau kokia bebūtų priežastis, „studijos rodo, kad užtenka nežymiai pakeisti gyvenimo būdą („kapitalinio remonto“ nereikia!) ir tai gali sumažinti II tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką 58 procentais“, – sako knygos „Prediabeto mitybos planas“ autorė Hillary M. Wright.
Reikia tirtis
Kadangi II tipo cukrinis diabetas – pasalūnas, jo išvengti įmanoma reguliariai tikrinant gliukozės kiekį kraujyje. Bet kiek žmonių sąmoningai atlieka profilaktinius tyrimus? Antra vertus, kraujuojančios dantenos priverčia nueiti pas odontologą ir šitai ateityje gali tapti dar viena proga diagnozuoti jau esančią ligą arba prediabeto būklę. JAV porą metų vyko eksperimentas: gliukozės kiekiui organizme nustatyti buvo naudojamas kraujas iš pacientų pirštų ir dantenų. Paaiškėjo, kad kraujas iš dantenų medikams teikia tikslesnę informaciją.
Kai laiko dar yra
Didžiulė klaida – diagnozavus prediabetą nieko nedaryti, nes jau po kelių mėnesių gali būti paskelbta kita diagnozė: „II tipo cukrinis diabetas!“ Čia rasite patarimų, ko reikėtų griebtis; jie aktualūs ir žmonėms, kurie prediabeto neturi. Juk II tipo diabetas labai susijęs su gyvenimo būdu. Jei šis sveikatos nesilpnina ir kasdien ją palaiko, keliai, kuriais atkanka prediabetas, o paskui ir II tipo cukrinis diabetas, blokuojami.
1. Sulieknėti. Riebalinis audinys skatina atsparumo insulinui išsivystymą. Tyrimai rodo, kad sumažinus kūno svorį 5–7 proc. rizika susirgti cukriniu diabetu pastebimai sumenksta. „Žmonės nustemba sužinoję, kiek palyginti nedaug reikia numesti svorio, kad II tipo cukrinis diabetas neišsiskleistų“, – teigia knygos apie prediabetą autorė. Jos žodžius papildysime kita informacija: 2014-aisiais Amerikos diabeto asociacija paskelbė, kad iškrovos dienos, kai geriamas tik vanduo, prediabeto periodu gali būti labai naudingos, nes jų metu mažėja riebalinių ląstelių skaičius ir dydis. O Didžiosios Britanijos tyrėjai pernai pranešė, kad atkurti normalų insulino gaminimą jau sergančių žmonių organizme įmanoma numetus svorio tiek, kad kasos riebalų sumažėtų vos 1 gramu. Tyrimas parodė, kad II tipo cukrinio diabeto ligonių kasoje riebalų yra daugiau nei juo nesergančių žmonių.
2. Apsirūpinti vitaminu D. Ir vėl įrodymų pateikia mokslininkai: vieno tyrimo dalyviai, turintys prediabetą, daugiau nei metus gėrė vitaminą D, o stebėtojai tyrė, kas vyksta su gliukoze. Daugėjant organizme vitamino D, diabeto rizika atitinkamai mažėjo. Tokį bandymą paskatino jau sukaupti įrodymai, kad vitaminas D itin susijęs su gliukozės apykaita ir jo trūkumas stabdo šios virtimą energija. Vitamino D gaunama valgant riebių jūrinių žuvų, vartojant žuvų taukų, vitamino D papildų. Saulės veikiamas organizmas pats sintetina vitaminą D iš provitamino, esančio odoje.
3. Būti fiziškai aktyviems. Nustatyta, kad fizinis krūvis didina ląstelių jautrumą insulinui ir padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Tie, kurie mankštinasi nuolatos, sumažina cukrinio diabeto riziką keliasdešimčia procentų. Bet ne visi pratimai vienodai paveikūs. Mankštintis reikėtų intervalais, intensyvų tempą keisti lėtesniu, derinti aerobikos ir jėgos pratimus.
Septynios su puse valandos kokybiško nakties miego geriausiai palaiko tinkamą gliukozės koncentraciją.
4. Visavertiškai miegoti. Prastas miegas irgi siejamas su II tipo cukrinio diabeto rizika. Kita vertus, nakties miegą gerina suvartojamo per dieną cukraus kiekio kontroliavimas. O vienas amerikiečių tyrimas parodė, kad negerai ir per mažai, ir per daug miegoti, nes „per“ trikdo hormonų pusiausvyrą. Tie jo dalyviai, kurie reguliariai miegojo mažiau nei šešias valandas, padvigubino pavojų susirgti cukriniu diabetu, bet tie, kurie pūtė į akį daugiau nei aštuonias, jį netgi patrigubino. Pagal tą tyrimą, septynios su puse valandos kokybiško nakties miego geriausiai palaiko tinkamą gliukozės koncentraciją. Ką daryti, kad miegas būtų visavertis? Nepersivalgyti vakare, vengti tonizuojamųjų gėrimų antroje dienos pusėje, laiku išjungti televizorių ir kompiuterį, neužsibūti vakarėliuose, miegoti išvėdintame kambaryje... Išmėginkite įvairius patarimus ir stebėkite, kaip tai, ką darote, veikia jūsų miegą.
5. Kontroliuoti stresą. Jo metu procesai organizme spartėja, staigiai pakyla gliukozės lygis. Jis, jei su stresu gyvenama nuolatos (o šiuolaikinio žmogaus kasdienybėje pilna priežasčių, kad taip ir būtų), chroniškai būna per aukštas. Bet kaip yra ne vienas būdas pagerinti miegą, taip yra ne vienas būdas, padedantis valdyti stresą: nuo raumenų atpalaidavimo, kvėpavimo pratimų iki minčių valdymo.
6. Pradėti dieną tinkamais pusryčiais. Jei jie tokie, lengviau kontroliuoti per dieną suvartojamo cukraus kiekį. Labai svarbu, kad šis nešokinėtų. Pusryčiams valgykite tai, kas ilgam suteikia sotumo jausmą ir patenkina angliavandenių poreikį: visadalių grūdų duonos, įvairių košių. Žodžiu, rinkitės sudėtinius angliavandenius (juos organizmas įsisavina lėčiau, todėl gliukozės kiekis būna tolygesnis). Prie jų labai tinka daržovės.
7. Atsisakyti cigarečių. Nikotinas didina atsparumą insulinui, t. y. rūkančių žmonių hormonas insulinas nedirba taip, kaip turėtų. Tai verčia organizmą gaminti jo daugiau ir cukrinio diabeto tikimybė gerokai išauga.
I tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai
- Paveldėjimas
- Virusų pažeista kasa
- Imuninės sistemos sutrikimai
II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai
- Per didelis svoris (kūno masės indeksas (KMI) – 27 kg/m2 ar daugiau)
- Gestacinis (nėščiųjų) diabetas
- Gimė kūdikis, sveriantis daugiau kaip 4 kg
- Stresas dėl ligos ar traumos
- Aukštas kraujospūdis
- Šeimos nariai serga
- Amžius – daugiau kaip 40 metų