Jei ko pandemija mus ir išmokė, tai gyventi lėčiau. Lėčiau bendrauti, lėčiau ilsėtis, lėčiau... vartoti. Nieko nuostabaus, kad ekologija ir tvarumas dabar tokie madingi! O mados industrija prisitaiko prie socialinių pokyčių ir aiškiai rodo, kad stilius ir ekologija gali eiti koja kojon.
O juk dar taip neseniai pirkome nesustodami. Nuo 2000 metų greitosios mados paklausa taip augo, kad rūbų imta gaminti dvigubai daugiau, o kiekvienu drabužiu džiaugėmės dvigubai trumpiau. Nieko nuostabaus – viena tendencija keičia kitą, kai kurie prekių ženklai kasmet pristato po 12-24 naujų kolekcijų. Net aukštosios mados kūrėjai vietoj dviejų kolekcijų per metus šiandien įprastai pristato vidutiniškai po penkias. Ir daugelis tų daiktų (apie 85 proc.) nugula šiukšlyne arba yra paprasčiausiai sudeginami – maždaug po vieną šiukšliavėžę kas sekundę!
Nėra ko slėpti, mados industrija yra viena taršiausių planetoje – ji atsakinga už 10 proc. visos žmonijos į atmosferą išmetamo anglies dioksido. Tai yra daugiau nei visi lėktuvai ir laivai kartu sudėjus. Ką jau bekalbėti apie plastiką audiniuose – kasmet jo išskalbiame tiek, kad į vandenyną patenka tonų tonos natūraliai neyrančių mikropluošto dalelių, prilygstančių 50 milijardų plastiko butelių. Daugeliu atveju – tai poliesteris, naudojamas daugiau nei pusėje visų pagaminamų audinių. „International Union for Conservation of Nature“ atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad daugiau nei trečdalis visų plastiko mikropluošto dalelių į vandenyną pateko iš skalbinių.
Mados industrija – dar ir antras didžiausias vandens vartotojas. Vieniems medvilnės marškinėliams pagaminti reikia daugiau nei 2,5 tūkst. litrų vandens – jei žmogus kasdien išgeria po aštuonis puodelius vandens, jam to vandens užtektų trejiems su puse metų. Nepertraukiamo vartojimo rezultatus galima pamatyti Uzbekistane: vietiniams medvilnės ūkiams buvo naudojama tiek daug vandens, kad per 50 metų Aralo jūra, buvusi vienu iš keturių didžiausių pasaulio ežerų, virto dykuma su keliais ežerėliais.
Tačiau nereiktų ateities piešti niūriomis spalvomis – vis daugiau ir daugiau gyventojų supranta žmonijos paliekamą pėdsaką, todėl pirmenybę teikia ekologiškiems, tvariems produktams. Ir visai nesvarbu, kokia tai prekė – maistas, baldai ar drabužiai. Anot naujausių studijų, šeši iš dešimties amerikiečių pirkdami brangią prekę renkasi tvarią išeitį, ir ši tendencija dar ryškiau pastebima tarp jaunimo – absoliuti dauguma jų nusiteikę mokėti daugiau, jei žino, kad taip mažiau kenkia aplinkai.
Ką galite padaryti Jūs?
- Rinkitės natūralų ar bent jau iš dalies natūralų pluoštą.
- Drabužių pirkite mažiau, tačiau geresnės kokybės.
- Atkreipkite dėmesį į šalį, kurioje prekė pagaminta – rinkitės tas šalis, kurios propaguoja atsinaujinančią energiją.
- Rinkitės ne viskozę ar dirbtinį šilką (angl. rayon, modal) o liocelį arba tencelį. Viskozei ir dirbtiniam šilkui gaminti naudojama mediena – dėl specialių medelių plantacijų kasmet iškertami dideli plotai senųjų miškų.
- Atkreipkite dėmesį į drabužio etiketę: sertifikatai OEKO-TEX, GOTS ar BLUESIGN reiškia, kad gamintojas griežtai kontroliuoja naudojamų cheminių medžiagų sudėtį, jos nėra toksiškos.
- Rinkitės tvarius prekių ženklus.
- Tinkamai prižiūrėkite jau turimus drabužius, kad jie ilgiau tarnautų.
- Pabodusius rūbus paaukokite labdarai, o nudėvėtus – perdirbkite: miestuose įrengti specialūs tekstilės konteineriai, kai kurios drabužių parduotuvės taip pat priima pasenusią tekstilę.
Nenusigąskite – niekas nesitiki, kad atsiminsite sertifikatų kodus, išanalizuosite viso pasaulio šalių energetikos politiką... Rasti tvarių drabužių, avalynės ar aksesuarų dar niekada nebuvo taip paprasta. Šią vasarą į Lietuvos rinką žengusi mados ir gyvenimo būdo platformos lyderė „Zalando“ visas savo prekes, atitinkančias tvarumo standartą, žymi specialia žalia juostele su užrašu „Tvarumas“.
Šiuo ženklu pažymėti produktai pagaminti iš mažiausiai 50 proc. ekologiškų medžiagų, gaunamų iš augalų, užaugintų nenaudojant sintetinių pesticidų, trąšų ar genetiškai modifikuotų sėklų. Tam sunaudojama iki 90 proc. mažiau vandens, nei auginant įprastu būdu. Šį ženklą naudojantys prekių ženklai privalo užtikrinti, kad visa jų tiekimo grandinė turėtų trečiosios šalies teikiamus ekologiškos gamybos sertifikatus, garantuojančius atitikimą standartams, įskaitant gamyklą, kurioje gaminami produktai.
Taip pat ši juostelė gali reikšti, kad remiate tvarią medvilnę – „Better Cotton Initiative“ (BCI) etikete pažymėtuose produktuose yra mažiausiai 50 proc. medvilnės iš mažmenininko ar prekių ženklo, įsipareigojusio įsigyti geresnės medvilnės ir investuoti į BCI ūkininkus.
„Tvarumo“ skiriamuoju ženklu pažymėtų produktų „Zalando“ internetinėje parduotuvėje – daugiau nei 80 tūkst., tad net ir didžiausia fašionista čia gali susikurti ryškų, stilingą, bet kartu ir aplinką tausojantį įvaizdį. Apskritai mada ir tvarumas veltui priešinami – net kitais klausimais konservatyvūs prabangos prekių gamintojai ieško etiškų alternatyvų savo gaminiams.
Štai „Gucci“ praėjusį mėnesį paskelbė išleidžianti veganiškas populiariausių savo sportinių batelių modelių „New Ace“ ir „Rhyton“ versijas, tuo tarpu „Chanel“, „Balenciaga“, „Saint Laurent“ ir „Hermes“ investuoja į tvarias medžiagas kuriančius startuolius, o mados namai „Stella McCartney“ dar prieš du dešimtmečius garsiai pareiškė, kad drabužiai gali būti madingi, prabangūs ir socialiai atsakingi vienu metu. Ir šios savo tezės niekada neišsižadėjo – šiemet pristatė drabužių prototipus, pasiūtus iš naujos dirbtinės odos, kuri pagaminta... iš grybienos.
Visgi aplinką tausojančios medžiagos – ne tik senųjų mados namų reikalas. „Zalando“ kartu su Kopenhagos mados savaite įsteigė tvarumo apdovanojimą, kuriuo skatina visus mados kūrėjus rinktis aplinką tausojančias alternatyvas ir taip prisidėti prie gamtai draugiškos mados kūrimo. Šių metų finale rungiasi tokie prekių ženklai kaip „Mother of Pearl“, „Nikolaj Storm Copenhagen“ ir „Teatum Jones“, o nugalėtojas bus paskelbtas per Kopenhagos mados savaitę, vyksiančią rugpjūčio 10-13 dienomis.
Dar 2019-aisiais tvarumo strategiją „do.More“ pristatęs „Zalando“ pripažįsta neigiamą mados industrijos įtaką pasauliui ir siekia tapti ne jos simptomu, o sprendimu. Kompanija užsibrėžė tapti tvaria prekybos platforma, prisidėti prie teigiamų pokyčių tausojant aplinką. Pavyzdžiui, iki 2023 metų visiškai atsisakyti plastiko pakuotėse, o jau dabar net 90 proc. visos sunaudojamos „Zalando“ elektros energijos yra gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.
„Į kiekvieną eurą, kiekvieną minutę, kuriuos skiriame savo tvarumo vizijai, turime žvelgti ne kaip į išlaidas, bet kaip į investiciją, kad išliktume aktualūs savo klientams, ir toliau išlaikytume savo vaidmenį mados industrijoje ir pritrauktume geriausius pasaulio talentus“, – įsitikinęs „Zalando“ generalinis direktorius Rubinas Ritteris.
