Maudynės miesto fontane maloniai gaivina, bet ar sveika?

Maudynės fontane / 123RF nuotr.
Maudynės fontane / 123RF nuotr.
Šaltinis: Žmonės
2020-06-26 12:20
AA

Šiltuoju metų laiku atgyjantys miestų fontanai praeivius gaivina ne tik čiurlenančio vandens vaizdu ir garsu. Karščiu alinančią dieną dažnas neatsispiria pagundai įmerkti ranką ar pabraidžioti fontano baseine. O štai populiarieji sostinės fontanai Lukiškių aikštėje, Šiaurės miestelyje sunkiai įsivaizduojami be vaikų maudynių juose. Nėra abejonių – maudynės miesto fontane gaivina, o koks jų poveikis sveikatai?

Portalas manodaktaras.lt pasiteiravo Nacionalinio visuomenės sveikatos (NVC) centro Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Razmienės, ką reikėtų žinoti apie maudynes miestų fontanuose ir koks jų poveikis sveikatai.

Ar saugu žmonėms, ypač vaikams, maudytis miesto fontanuose?

Miesto fontanų teikiama gaiva yra tikras išsigelbėjimas karštomis vasaros dienomis, tačiau jie nėra skirti  maudymuisi. Karštomis dienomis galima juose atvėsinti kojas ar atsivėsinti vaikštant ar sėdint šalia jų – prie šalto trykštančio vandens oras akivaizdžiai vėsesnis. O maudymuisi yra skirtos maudyklos – paplūdimiai, įrengti prie upių, ežerų ar kitų vandens telkinių, kurių vanduo yra tiriamas kiekvieno maudymosi sezono pradžioje ir vėliau periodiškai keletą kartų per sezoną.

Ar yra numatytos fontanų naudojimo taisyklės?

Fontanų priežiūra rūpinasi savivaldybės. Paprastai jos sudaro sutartis su įmonėmis, teikiančiomis fontanų priežiūros paslaugas. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybės nustatytose Tvarkymo ir švaros taisyklėse nustatyta, kad draudžiama pilti į fontanus atliekas, valiklius, chemines medžiagas, higienos priežiūros priemones ar skysčius, fontanus gadinti, teršti, šiukšlinti, naudoti jų vandenį. Draudimas pilti valiklius netaikomas fontanus prižiūrintiems asmenims.

 

Vilniaus Lukiškių aikštės fontanas / Gretos Skaraitienės nuotr.

Kokios būtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rekomendacijos gyventojams? Žinome, kad fontanuose prausiasi ir benamiai, ir balandžiai. Tačiau gal fontanų saugumas priklauso nuo jų tipo: yra baseininiai, ir yra nesulaikantys vandens, pvz. kaip Vilniaus Lukiškių aikštėje. Gal tokiuose, kurie veikia kaip dušas, nieko blogo išsimaudyti?

Kaip jau minėjau, fontanų paskirtis nėra maudymosi, prausimosi. Todėl NVSC specialistai pataria jais grožėtis, o gaivintis kitais būdais – neneriant, nesėdint, negulint juose, ir žinoma, negeriant jų vandens.

Ar yra tikrinama fontanų vandens kokybė?

Fontanų vanduo nėra tiriamas kaip tiriamas maudyklų ar baseinų vanduo. Prieš dešimtmetį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras yra inicijavęs tokių tyrimų atlikimą Vilniaus miesto fontanuose, siekdamas įsitikinti, kokiu vandeniu gaivinasi miestų gyventojai. Tirta, ar vandenyje nėra pavojingų mikroorganizmų, ypač didelis dėmesys buvo skirtas legioneliozės rizikai nustatyti. Tyrimai parodė, kad fontanų vanduo nebuvo užterštas mikroorganizmais, jų vandenyje nebuvo aptikta ir Legionella bakterijų. Tinkamai įrengus ir prižiūrint fonanus, jie rizikos žmonių sveikatai nekelia.

Taip pat nereikėtų leisti braidyti fontanuose vaikams su sauskelnėmis, kad neužsiterštų vanduo, kuris recirkuliuoja.

Kaip fontanų vanduo apdorojamas ir kokios cheminės medžiagos gali turėti poveikį sveikatai?

Fontanuose vanduo paprastai recirkuliuoja, t.y. pakartotinai naudojamas. Recirkuliuojančio vandens valymui dažniausiai įrengiami filtrai. Fontanus eksploatuojančios įmonės pačios pasirenka dezinfekcines ir kitas vandens valymo medžiagas, kurios yra skirtos specialiai fontanų priežiūrai ir gamintojas yra pateikęs įrodymus, kad šios medžiagos nekelia rizikos  žmonių sveikatai.

Jei tėvai leidžia vaikui maudytis miesto fontane, ką jie turėtų žinoti ir į ką svarbu atkreipti dėmesį?

Paprastai už vaikų saugumą viešose erdvėse atsakingi yra pirmiausia tėvai. Dažniausiai įvairiose vietose, skirtose vaikams žaisti, leisti laiką, būna įspėjamieji ženklai, nurodantys, kad už vaikų saugumą atsako tėvai. Jie turi būti budrūs ir prižiūrėti, kad vaikai žaisdami aplink fontanus nepaslystų, nesusižeistų, negertų jo vandens. Taip pat nereikėtų leisti braidyti fontanuose vaikams, dėvintiems sauskelnes, kad neužsiterštų vanduo, kuris, kaip minėjome, recirkuliuoja.

Kas turėtų prisiimti atsakomybę, jei vaikas susižalotų per maudynes fontane?

Kaip minėta, už vaikų saugumą atsakingi tėvai.

O jei žmogus patirtų sveikatos sutrikimų dėl netinkamos kokybės vandens?

Atkreiptinas dėmesys, kad fontano vanduo nėra skirtas gerti. Apie tai taip pat dažniausiai skelbiama prie įrengtų fontanų. Jeigu tokių įspėjimų nėra, tėvai turėtų vaikams tai paaiškinti. Jeigu pasireiškus sveikatos sutrikimams būtų nustatyta, kad jie susiję su netinkama vandens kokybe, reikėtų aiškintis, dėl ko vanduo tapo nekokybiškas ir kas už tai atsakingas. Pavyzdžiui, jeigu tiriant tokį atvejį vandenyje būtų nustatyta tam tikrų cheminių medžiagų, naudojamų valant ar dezinfekuojant baseiną, atsakomybę turėtų prisiimti fontano priežiūrą atliekantys asmenys.