Tarptautinės komunikacijos specialistė Medeina Andriulienė ir verslo konsultantas Liudvikas Andriulis po trijų savaičių grįžo iš nuotykių pilnos kelionės po Meksiką ir Belizą. Pirmą kartą be vienerių metų dukros Anos keliavusi pora svetur ne tik pailsėjo, bet paminėjo antrąsias savo vestuvių metines. Medeina šypsosi – trumpo ištrūkimo iš motinystės rūpesčių jai reikėjo kaip oro.
„Jaučiausi pabudusi iš kūdikiškos komos. Juk visą laiką gyveni vaiko reikalais, tad buvo gera atsigauti ir vėl grįžti namo prisipildžius energijos“, – kalbėdama su portalu Žmonės.lt juokiasi ji.
Paskutinį kartą į užsienį M.Andriulienė pasakoja vykusi šių metų pavasarį. Tiesa, tąkart į Tenerifę moteris vyko tik su dukrele Ana ir Liudviko sūnumi Konstantinu, o L.Andriulis su sūnumi Aleksandru tuomet laiką leido Egipte. Kartu sutuoktiniai atostogavo prieš dvejus metus.
„Turime tradiciją kasmet atostogauti du kartus – kiekvienų metų žiemą su vyru vykstame atostogauti tik dviese, o antrą kartą jau vykstame su vaikais. Koronavirusas praėjusią žiemą neleido niekur dviese išvykti, o mes taip norėjome atostogų, kad kitos žiemos net nelaukėme. Štai ir išvykome vasarą“, – pasakoja ji.
Tris savaites egzotiškose Šiaurės ir Centrinės Amerikos šalyse Medeina aktyviai keliavo kartu su sutuoktiniu ir vyresnėliu L.Andriulio sūnumi Aleksandru. Dalindamasi kelionės įspūdžiais Medeina neslepia – Meksika niekada jos neviliojo, tad kelionę vyras „pardavė“ paminėjęs Belizą.
„Mano vyras visą laiką pasakojo, kaip siaubinga Meksikoje ir kad ten nereikia važiuoti, tad šios krypties iš pradžių net nesvarstėme. Visgi koronavirusas pakeitė planus – norėjome vykti į Pietų Afrikos Respubliką, bet ji užsidarė dėl griežto karantino. Tuomet vyras ir pasiūlė vykti į Meksiką. Tąkart juokiausi, kad visą laiką sakęs, jog nė už ką ten nevažiuosime, dabar jau nori keliauti į šią šalį. Jei ne Belizas, tikriausiai nenorom būčiau važiavusi“, – juokiasi M.Andriulienė.
Sudarinėja įsimintiniausių vietų trejetukus
Skeptiškai į kelionę besileidę Andriuliai Meksikoje praleido tik savaitę, tad spėjo aplankyti vos kelias turistines vietas. Visgi pašnekovė šypsosi – dabar jau mielai sugrįžtų į šią šalį ilgesniam laikui.
„Mes kiekvienos kelionės pabaigoje sudarinėjame savo įsimintiniausių aplankytų vietų trejetuką, tad nors dvi iš trijų – šįkart užgrobė vietos Belize, pati garbingiausia vieta atiteko Meksikos brangenybei – Jaščilanui. Nors iš pradžių gi į kelionę šioje šalyje žiūrėjau skeptiškai“, – nusišypso ji.
Kaip pasakoja Medeina, didžiausią įspūdį jai palikęs Jaščilanas – majų piramidžių griuvėsių miestas Meksikoje, prie pat Gvatemalos sienos, kur patekti sudėtinga.
„Čia galima atvykti tik laivu, po to dar didelį atstumą reikia važiuoti automobiliu, o galiausiai dar savo jėgas išbandyti įveikiant gerą kelio atkarpą pėsčiomis, tačiau viskas atsiperka. O dar mes į šią vietą atvykome tuomet, kai nebuvo nė vieno žmogaus... Vaikščioti po majų griuvėsius, pro medžius švienčiant pirmiesiems saulės spinduliams – be jokios abejonės, stogą raunantis dalykas“, – šypsosi Medeina.
M.Andriulienė neslepia, jog ne mažesnį įspūdį jai paliko ir jojimas žirgais Belizo džiungėse. Nieko keisto, nes jojimas – vienas iš Medeinos hobių.
„Jojimo turus aš pasiimu visur, kur tik keliauju, tačiau galiu drąsiai sakyti, jog šis kartas Belize – vienas įspūdingiausių“, – sako ji.
„Ir trečioji man įsimintiniausia šios kelionės vieta – turas po majų urvus Belize. Pirmą kartą leidomės į tokį turą ir galiu sakyti, kad labai užsikabinome. Dabar jau planuojame, kad kur tik vyksime, žiūrėsime, ar yra galimybė apžiūrėti urvus“, – įspūdžiais dalijasi M.Andriulienė.
Nuotykiai ne tik ant žemės, bet ir vandenyje
Belize ne mažiau nei akį traukiantys kraštovaizdžiai Andriulius džiugino ir vandenyno gelmės. Medeina atskleidžia, kad tiek ji, tiek Liudvikas ir Aleksandras – užkietėję nardymo entuziastai, tad Belizas, pasak pašnekovės, tikras narų rojus. Tiesa, tik patyrusių.
„Čia vandenynas įspūdingas – yra daug didelių jūrinių gyvybių, ir ryklių, ir rajų… Pasaulyje tikrai nėra daug vietų, kur gali tai pamatyti, tačiau čia kone visada banguota, tad nerti labai sudėtinga. Iš tiesų, mes turime narų sertifikacijas, Liudvikas labai patyręs naras, Aleksandras sertifikaciją įgavo visai neseniai, o aš galiu sakyti, jog esu vidutiniokė, bet vis vien man nebuvo lengva. Nesiūlyčiau Belizo rinktis dar tik norintiems išbandyti nardymą“, – pataria ji.
Čia M.Andriulienė priduria, kad ir nardyti nenusiteikusiems turistams Belize gali pristigti veiklos. Pasak pašnekovės, ieškantys įspūdingų paplūdimių turėtų keliauti į kaimyninę Meksiką.
„Jei įsivaizduojate atostogas Karibuose, kur guli po palmėmis ir mėgaujiesi vandenynu, tai tikrai reikėtų rinktis ne Belizą. Paplūdimiai čia, lyginant su Meksika, prasti. Taip, Belize fantastinis maistas, fantastiniai žmonės, yra įdomių istorinių ir gamtos vietų, tačiau ilgesnėms atostogoms veiklos čia labai mažai“, – sako Medeina.
Kelionėse gaudo gyvenimiškas pamokas
Be jokios abejonės, jokia kelionė neapsieina be nuotykių ar nesusipratimų. „Juk tai ir yra kelionių dalis“, – šypsodamasi atsako Medeina, paklausta ar meksikiečiai ar Belizo gyventojai nebando vedžioti turistų už nosies. M.Andriulienė pasakoja, kad nors bandymų apgauti tris lietuvių keliautojus tikrai pasitaikė, visus trikdžius pavyko nesunkiai išspręsti.
„Juokėmės su Liudviku, kad vietiniai tikriausiai pamiršo, jog ir baltieji moka supykti, jei kažkas juos apgaudinėja, – nusijuokia ji. – Pavyzdžiui, Belize norėjome išsinuomoti didelį automobilį, nes turėjome nemažai daiktų, o atvažiavo vairuotojas su maža mašinyte ir dar bandė įrodinėti, jog būtent ją užsisakėme. Juokinga, kad ta mašinyte dar buvo prigrūsta jo paties daiktų, tad mes visi būtume turėję sėdėti susigrūdę, su visais lagaminais gale. O kelionė nebuvo trumpa... Bet pavyko viską išspręsti, nors ir užtrukome.“
M.Andriulienė atskleidžia, kad kelionėje buvo ir gyvenimiškų pamokų. Atostogaudama ji pradėjo mokytis dar vieno dalyko, ką padaryti jai ilgus metus atrodė it neįmanoma misija – pasakyti, jei restorane maistas jai atrodo netinkamai paruoštas.
„Kad išmokau būtų per skambu sakyti, tačiau jau mokausi išsakyti savo poziciją šioje srityje, – juokiasi ji. – Anksčiau net prastos kokybės maistą valgydavau tyliai, nenorėdavau nieko sakyti, tačiau susivokiau, kad jei jau moki pinigus, tai turėtum gauti kokybišką produktą. Mūsų kelionėje buvo kelios situacijos, kai atnešė, pavyzdžiui, Benedikto kiaušinį, o tu net nesupranti ar ten padažas, ar kiaušiniai pervirę… Tikrai taip neturi būti. Pradėjau mokytis pasakyti, jei man atrodo negerai“, – šypsosi pašnekovė.
Tiesa, M.Andriulienė juokais priduria, kad vos išsakius poziciją reikia nusiteikti, jog teks susidurti ir su virtuvės šefo rūstybe.
„Dažnai juk būna, kad ateina šefas ir aiškina, jog viskas čia yra gerai ir tu kažko nesupranti. Dar prie to reikia priprasti arba tiesiog su tuo susitaikyti“, – nusijuokia Medeina.
Kelionei – amžiaus cenzas
Šiandien, kai aktyvi kelionė liko jau praeityje, M.Andriulienė džiaugiasi, kad į ją leidosi be vienerių dukros Anos. Nors trims savaitėms išsiskirti su dukrele Medeinai buvo sudėtinga, M.Andriulienė pasakoja, jog tokiu greitu tempu, kokiu keliavo jie, vykti su kūdikiu būtų tikras išbandymas.
„Aš nesuprantu, kodėl žmonės į pažintines, aktyvias keliones vežasi mažus vaikus, jeigu turi galimybę kažkam juos palikti. Aš nekalbu apie tuos atvejus, kai palikti nėra kam. Tačiau aktyviose kelionėse su mažu vaiku yra labai sudėtinga, o ir pačiam mažyliui kančia. Pavyzdžiui, kelionėje turėjome tokių dienų, kai išvien kažkur važiavome, kraustėmės iš vienos vietos į kitą, tai vaikas, lekiant tokiu tempu, išprotėtų. Manau, kad su tokiais mažulyčiais reikia važiuoti visai kitokių atostogų, kurios būtų tinkamos ir vaikams, ir mamoms“, – mintimis dalijasi ji.
„Žinoma, turiu draugių, kurios mėgsta keliauti su vaikais, tačiau tai – ne mano būdui. Man svarbu ramybė ir vaiko ritmas. Aš esu labai struktūruotas žmogus ir mane vargintų, jei matyčiau, kad mano vaikas yra neišsimiegojęs ar nelaimingas, nepavalgęs. Nekankinu nei jos, nei savęs“, – priduria M.Andriulienė.
Fotogalerija:
