Mirė pirmoji Panevėžio miesto merė Gema Umbrasienė

Gema Umbrasienė / Asmeninio archyvo nuotr.
Gema Umbrasienė / Asmeninio archyvo nuotr.
Raimonda Mikučionytė, jp.lt
2024-02-23 13:32
AA

Penktadienio rytą Anapilin iškeliavo pirmoji Panevėžio miesto merė Gema Umbrasienė (Lukoševičiūtė). Jai balandžio 9 dieną būtų sukakę 66 metai.

Gema Umbrasienė gimė 1958 m. balandžio 9 d. Šiauliuose.

1975 m. baigė Šiaulių 10-ąją vidurinę mokyklą, 1980 m. Vilniaus universitetą, ekonomistė.

1987–1989 m. Panevėžio miesto vykdomojo komiteto ekonominio – socialinio vystymo skyriaus vedėja. 1990–1991 m. Panevėžio miesto merė. 1992–2003 m. ekonomistė Panevėžio verslo įmonėse ir bankuose. Nuo 2004 m. iki 2008 m. Panevėžio apskrities viršininkė. Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto dėstytoja. 2008-2011 m. Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotoja.

Buvo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narė. Nuo 2017 m. Lietuvos žaliųjų partijos narė ir pirmininko pavaduotoja.

2003–2005 m. ir 2008–2023 m. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narė.

„Šiandien Lietuva neteko stiprios moters. Pirmosios Panevėžio merės, ilgametės savivaldybės tarybos narės Gemos Umbrasienės. Gema buvo empatiškas ir be galo išmintingas žmogus. Nepakanti neteisingumui, bet visada randanti kelią kaip susikalbėti ir rasti kompromisą. Jos patirtis leido mokytis ir politikos, ir gerumo, ir gyvenimo. Tai skaudi netektis žaliųjų bendruomenei, kurios ypatingai reikšminga dalimi ji buvo. Užuojauta Gemos artimiesiems ir visam Panevėžiui. Gedime kartu su Jumis. Pasiilgsime Jūsų, miela Gema. Didžiuojuosi galėjusi pažinoti“, – pareiškė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Panevėžio savivaldybės tarybos narė Indiana Grigienė rašo netekusi savo mokytojos.

„Didelis liūdesys ir skausmas nuo ankstyvo ryto sugniaužė širdį.

Netekome labai šviesaus, aktyvaus, gražaus žmogaus, pirmosios mūsų miesto Merės Gemos Umbrasienės.

Ji buvo mano mokytoja pirmoje Panevėžio savivaldybės taryboje, labai išmintinga, reikli, visada besirūpinanti ir atliepianti miestiečius įvairiausiuose reikaluose. Deja, labai dažnai susidurdavo su absoliučiu valdininkišku abuojumu, patyčiom ir puikybės demonstravimu. Rodėsi, kad Ragana( taip ji ironiškai vadindavo save, nes turėjo superinį humoro jausmą) viską lengvai pakelia, lengvai nusipurto prastų žmonių patyčias. Bet turbūt buvo kitaip.

Ji buvo demokratijos žmogus. Mes, būdami skirtingų nuomonių – puikiai rasdavome kompromisinius sprendimus, kultūringai diskutuodavome, suprasdami kits kitą, gerbdami vieni kitų pažiūras“, – rašo I.Grigienė.