Kas galėtų pagalvoti, kad vąšeliu nerta suknelė gali taip traukti, intriguoti ir net keisti likimus? „Būna tikrai neįtikėtinų istorijų... Ne sykį įsitikinau, kad nėriniai sujungia“, – šypsodamasi taria Monake gyvenanti išskirtinių drabužių kūrėja Eglė RUŠKYTĖ (32).
„Eglė“ – būtent toks žodis užrašytas vienetinių kiauraraščių suknelių etiketėse. „Tas vardas užsienyje ištariamas gana sunkiai... Tačiau kas su manimi susipažįsta – išmoksta, – juokiasi Eglė. – Aš – lietuvė ir tuo didžiuojuosi. Džiaugiuosi, kad esu viena iš tų trijų milijonų.“
Ir priduria, kad dažnam ji yra tiesiog nėrinių mergaitė. Būtent taip, tik angliškai – „The Crochet Girl“ – pavadinta jos instagramo paskyra.
Nėrimas daugeliui vis dar asocijuojasi su močiučių rankdarbiais. Tačiau jūsų suknelės – visai kas kita. Ryžotės nėrinius pritaikyti šiuolaikiniam gyvenimui?
Nuo mažens esu meniškos sielos. Tik anksčiau labiau draugaudavau su siuvimo mašina. Paauglystėje neturėjau galimybės sau bet ką nusipirkti, tad tekdavo į pagalbą pasitelkti vaizduotę ir susikurti bei pasisiūti drabužių pačiai. Esu sukarpiusi ne vieną mamos suknelę, kad tik ką nors madingesnio pasisiūčiau ir nueičiau pasirodyti bendraklasiams...
Baigusi vidurinę mokyklą svajojau studijuoti drabužių dizainą. Augau labai mažame kaime netoli Sedos, Mažeikių rajone, – nebuvo kur papildomai ruoštis dailės egzaminams. Tad teko svajonę atidėti. Pasirinkau sodybų apželdinimo studijas. Man tai irgi buvo dizainas, tik aplinkos... Tačiau pagal specialybę niekada nedirbau. Baigusi mokslus išvykau į Londoną. Sakiau, važiuoju metams išmokti anglų kalbos, nes mokykloje mokiausi vokiečių. Tačiau ten užtrukau penkerius ir į Lietuvą negrįžau.