Parodontozė gali būti labai pavojinga, bet gali būti nesunkiai išgydyta ir pamiršta. Gydymo eiga ir rezultatas priklauso nuo dantų, dantenų ir burnos gleivinės būklės – kiek ji pablogėjusi. Nors ilgą laiką sklandė mitai, kad ši liga – visam gyvenimui, šiandien medikai neretai nuramina pacientus. Odontologijos namų „Balta lapė“ gydytoja Monika Čereškaitė tikina, kad liga gali būti išgydoma, pastebėjus anksti – perspektyvos labai geros, tačiau itin didelis vaidmuo tenka paciento motyvacijai ateityje atsakingai prižiūrėti dantis. Bet geriausia, pabrėžia gydytoja, susirūpinti tinkama burnos higienos dar iki pasireiškiant ligai.
Neskausmingi simptomai, bet pavojinga liga
Periodontitas – antra iš dažniausių priežasčių, kodėl lietuviams yra šalinami dantys. Pasak Monikos Čereškaitės, greičiausiai tai nulemia pirmųjų simptomų nuvertinimas. Dažnas žmogus pradėjus dažniau kraujuoti dantenoms kurį laiką mano, jog tai nerimta – netrukus praeis. Svarsto, gal susilpnėjo imunitetas, gal reikėtų nusipirkti specialios dantų pastos, o gal įsigytas per šiurkštus dantų šepetėlis?
Vis tik gydytojai primygtinai rekomenduoja pastebėjus dažnesnį dantenų kraujavimą iškart kreiptis į odontologus profilaktiniam patikrinimui. Nieko nelaukti reikėtų ir tada, jei patino dantenos, apsinuogino dantų šaknys, juntamas nemalonus kvapas ir pačių dantų jautrumas.
Kalbėdama apie periodontitą Monika Čereškaitė pirmiausia trumpai paaiškino, kuo pasižymi ši liga: „Parodontozė – tai dantų ir apydančių liga. Kitaip tariant, audinių, kurie palaiko dantį kaule, uždegimas. Dažniausiai jį sukelia prasta burnos higiena arba iš viso jos nebuvimas. Kartais ši liga gali būti paveldėta, dar pasitaiko ir tokių atvejų, kai ją nulemia seilių sudėtis.“
Prasidėjus šiai ligai, apnašose esantys mikroorganizmai sukelia periodonto audinių uždegimą ir nykimą, o po kurio laiko minkštos dantų apnašos virsta dantų akmenimis. Dar vėliau pradeda nykti aplink dantį esantis kaulas ir šalia jo susiformuoja dantenų kišenė – plyšys. Jame kaupiasi apnašos ir dauginasi uždegimą sukeliantys bei jį skatinantys mikroorganizmai
Kas yra netinkama burnos higiena?
Šiais laikais, pasak odontologės, dar pasitaiko visai nemažai atvejų, kai žmogus pasako, jog apskritai nemato reikalo valyti dantų – pajuokauja, kad jo senelis ar senelė nesivalė dantų ir nė vienas neiškrito. „Tačiau mes su šiuo žmogumi susitinkame, pavyzdžiui, dėl parodontozės. Aišku, suvokiančių, kad burnos higiena yra būtina – kur kas daugiau nei anksčiau. Šiandien bėda galbūt kita – žmonės mano, kad jie prižiūri dantis, tačiau neretai tai daro nepakankamai gerai. Dantų priežiūra – tai kruopštumo reikalaujantis procesas, valyti reikėtų su vieno danties šepetuku, nepamiršti tarpdančių, kasmet apsilankyti pas odontologą ir atlikti profesionalią burnos higieną. Šios priemonės yra geriausia minėtos klastingos ligos prevencija“, – aiškino gydytoja.
Besirūpinantis burnos ertmės ir dantų higiena žmogus turėtų nepamiršti kelių dalykų – kruopščiai atlikti tai, kas priklauso nuo jo – kasdienė dantų priežiūra, taip pat bent kartą per metus kreiptis į specialistus dėl profesionalios burnos higienos. Jos metu atliekamos procedūros, kurių namuose žmogus atlikti negali.
Paprašyta trumpai įvardinti kasdienės dantų higienos akcentus, gydytoja pabrėžė, kad kruopščiai dantis valyti reikėtų bent du kartus per dieną, naudoti tarpdančių siūlą ir nepamiršti skalavimo skysčio.
„Taip pat reikėtų bent kartą per metus apsilankyti odontologijos klinikoje ir atlikti burnos higienos procedūrą, kurios metu pašalinamos susikaupusios kietosios dantų apnašos ir akmenys. Po šios procedūros sumažėja dantenų kraujavimas, paburkimas, įvertinama dantų ir burnos ertmės būklė, jei matomi pirmieji parodontozės požymiai – galima išgydyti ligą, numalšinti simptomus dar jiems nepasireiškus labai stipriai“, – aiškino odontologė.
Signalai, kuriuos praleidžiame
Iš pradžių burnos diskomfortą, dantenų kraujavimą, padažnėjusį maisto likučių valymą iš tarpdančių ir kitus nemalonius pojūčius žmonės linkę ignoruoti. „Dantenų kraujavimas jau yra pakankama priežastis apsilankyti pas odontologą, nors žmonės dažnai į jį nekreipia dėmesio. Žmonės mano, kad galbūt per stipriai šepetuku pavalė dantis, o gal nusipirko per šiurkštų, netinkantį jo jautrioms dantenoms. Vis tik priežastis yra kita – dažnai tai yra pirmieji prastos burnos higienos ar ligų požymiai. Tiesa, norėčiau pridurti, kad lietuviai labai mėgsta valyti dantis kietais dantų šepetėliai, jie dantenas trina per stipriai, o jei tai daroma nuolat, kyla rizika sukelti uždegiminius procesus“, – aiškino gydytoja.
Pasikartojantis ar vis intensyvėjantis prastas burnos kvapas – taip pat signalas, kad vertėtų susimąstyti apie dantų ir burnos gleivinės būklę. Ten besikaupiančios bakterijos bei apnašos ir sukelia nemalonius pojūčius. Dar vienas svarbus simptomas, kurio nereikėtų ignoruoti – vizualiai pailgėję dantys. Esant parodontozei, žmogaus dantenos šiek tiek, o kartais ir nemenkai, nuslenka žemyn, gydytoja tikina, kad šį vizualų pokytį nesunku pastebėti ir patiems, žvelgiant į veidrodį.
Paprašyta apibrėžti, nuo kurio amžiaus parodontozė jau tampa rimtesnė grėsmė, odontologė įvardijo vyresniuosius, tačiau atkreipė dėmesį, kad vis dažniau būna 20–25 metų pacientų. „Parodontozė yra susijusi su kaulo tirpimu. Tarp danties ir dantenos susidaro kišenė, kuri gali atsiverti ne tik dėl prastos burnos higienos, bet ir dėl amžiaus, natūralaus susidėvėjimo.
Neretai vienus ar kitus minėtus simptomus moterys ima justi menopauzės laikotarpiu. Būna labai retų atvejų, kai parodontozė pasitaiko ir vaikams, bet vis tik tai – vyresnių žmonių liga. Nors kaip minėjau, dažnas odontologas pastebi, kad dėl parodontozės kreipiasi vis jaunesni pacientai. Jie daug rūko, o burnos valymo įgūdžiai, tenka pripažinti, yra prasti. Jie galvoja, kad jie jauni ir jiems niekas negresia, apleidžia šį reikalą, o tada atsiduria pas mus. Tenka matyti, kai 25 metų jaunam žmogui tenka atstatinėti visą žandikaulį, nes tiesiog nebuvo ką taisyti“, – komentavo Monika Čereškaitė.
Išgydoma, jei laiku pastebėta
Ilgą laiką buvo manoma, kad parodontozė – nepagydoma liga, todėl ši diagnozė žmones labai gąsdino. Vis tik, pasak odontologės Monikos Čereškaitės, tai – mitas: „Parodontozė yra pagydoma, tačiau gydymo procesas, trukmė ir sudėtingumas, o ir tai – ar apskritai pavyks pagydyti, priklauso nuo burnos ir dantų būklės. Kuo greičiau yra kreipiamasi į odontologus, tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sklandus.“
Anot gydytojos odontologės, svarbu suprasti, kad kiekvienas pacientas ir jo ligos atvejis yra individualus. Atvykus į kliniką, paciento burnos būklė kruopščiai išanalizuojama, išmatuojamos dantenų kišenės, įvertinamas kaulo tirpimas, dantų būklė bei parenkamas individualus gydymo metodas.
Vienas svarbiausių dalykų, ką turėtų įsidėmėti pacientai, kad sėkmingas parodontozės gydymas – tik viena medalio pusė. Ar liga atsinaujins, labiausiai priklauso nuo paties paciento – jo nusiteikimo tinkamai toliau prižiūrėti burną ir dantis. Gydytoja atkreipia dėmėsi, kad pakartotinis susirgimas parodontoze yra pavojingesnis, nes kur kas labiau progresuoja, todėl išgydyti tampa vis sudėtingiau. Taigi parodontozę įveikusiems pacientams burnos higiena tampa pagrindine profilaktikos priemone, kad liga neatsinaujintų.
Nors parodontozės gydymas yra labai pažengęs, odontologė neslepia, kad pasitaiko atvejų, kai liga per daug įsisenėjusi ir jau turi negrįžtamų padarinių. Tokiu atveju, odontologija turi sprendimų, kai parodontozės išgydyti nepavyksta ir žmogus jau netenka dantų, vertėtų apsvarstyti apie patį patikimiausią dantų atkūrimo metodą.