„Mėgstu turėti daug veiklos, esu hiperaktyvi“, – taip save apibūdina Nomeda Marčėnaitė – dailininkė, keramikė, televizijos laidų vedėja. Su visada į pasaulį pozityviai žvelgiančia moterimi kalbamės apie jos kasdienybę ir aiškinamės, kodėl ji labiau vertina procesą, o ne rezultatą.
Ne kartą sakėte, kad iš gyvenimo reikia imti viską, naudotis galimybėmis. Ką jums reiškia gyventi?
Gyventi man reiškia mėgautis šia akimirka, nes šis momentas yra pats gražiausias. Svarbiausia ne tai, kas buvo praeityje, ne tai, kas bus ateityje. Aš džiaugiuosi dabartimi ir ji man pati nuostabiausia. Nekuriu tolimų planų – dabar man yra geriausia. Aš esu iš tų žmonių, kuriems patinka ne rezultatas, o procesas. Tikėtis, kad tai, kas geriausia, bus ateityje, reiškia laukti mirties, nes rezultatas – proceso pabaiga.
Ar esate namų žmogus? Galite dienų dienas gyventi svetimoje erdvėje ar visgi reikia savų sienų?
Jaučiu, kad nesu iš tų žmonių, kuriems namai būtų labai svarbūs. Aišku, man labai juose patinka, mėgstu juos puošti, dekoruoti. Bet aš esu nomadė, klajoklė, svajoklė. Tačiau tikrai patinka grįžti, kai žinau, kad galiu padirbėti. Iš tikrųjų mano namai ten, kur mano artimieji. Bet aš ir viena mėgstu pabūti, pavyzdžiui, sodyboje puikiai leidžiu laiką savo pačios kompanijoje.
Kokia mama esate? Jūsų vaikai jau suaugę, koks jūsų santykis su jais?
Mano santykis su vaikais yra dieviškai geras. Aš juos be galo myliu, jie mane taip pat. Pastaruoju metu viskas pasidarė daug paprasčiau, į pasaulį žvelgiame vis panašiau nei prieš penkerius metus. Ula jau išsikraustė, nes norėjo savarankiškumo. Gal todėl atvažiavusi vis dažniau apsikabina ir atvirauja. Aišku, jie mane ir pakankinę yra, bet tokia paauglių pareiga (juokiasi). Dabar apskritai labai daug jaunų, gražių žmonių, tai labai džiugina.
Ar lengvai prisitaikote prie greito šiuolaikinio gyvenimo tempo?
Lengvai prisitaikau. Aš pati esu hiperenerginga, nuolat skubu, nes mano toks tempas. Ne visiems paprasta būti šalia manęs. Prisigalvoju visokiausios veiklos – vieną darau, kitą planuoju. Todėl neįsivaizduoju savęs nieko neveikiančios. Galvoju, kad gyvenime tiek prasmės, kiek jos susigalvoju, gal todėl taip ir maluosi. Man patinka, kaip aš gyvenu, todėl dėl nieko nebambu. Jei neturėčiau ką veikti, man taptų neramu.
Tokia buvote nuo mažens? Prisimenate save vaikystėje?
Prisimenu, bet tada buvau visai kitas žmogus. Aišku, energinga ir trokštanti veiklos aš nuo mažumės – miela rudaakė mergaičiukė, padūkėlė, smalsi. Tačiau nei į praeitį nesigręžioju, nei stipriai žvelgiu į ateitį. Aišku, labai smagiai galiu užmesti akį į kokias nors vaikystės nuotraukas, tačiau tai darau labai retai. Tiesą sakant, aš net savo vaikų vaikystės nuotraukų neperžiūriu, nors jų turiu daug. Esu visai nesentimentali. Nemanau, kad geriausi laikai buvo praeityje. Nors jie tikrai buvo geri, bet tai, ką turiu šiandien, yra geriausia.
Išsiskiriate savitu stiliaus pajautimu. Drabužiai – jūsų vidinio pasaulio išraiška?
Jie – mano filosofija. Aš daug dirbu ir su vaikais, ir su suaugusiaisiais. Pastebiu, kada žmonės nusprendžia, kad jų individualumas nėra įdomus. Kai vaikas suvokia, jog reikia piešti ne taip, kaip jam gražu, o kaip patinka mokytojai, baigiasi individualumas, saviraiška. Taip ir prasideda vienodi motyvai piešiniuose, prireikia tokių pačių sijonų, žaislų, vėliau trokštame tokių pat interjerų, automobilių ir atostogų. O per aprangą taip pat galima atsiskleisti – tai toks smulkus pareiškimas, kuriuo perteiki savo požiūrį ir į rimtesnius dalykus (šypsosi). Todėl žmonės galėtų atsipalaiduoti ir rengtis taip, kaip jiems gražu ir patinka. Mada yra tai, ko reikia gamintojams, o žmogus man gražiausias tas, kuris turi savo stilių. Patinka stilingi, turintys savo požiūrį ir nuomonę, autentiškai kalbantys žmonės.
Esate pozityvus, visus įkvepianti žmogus. Iš kur to semiatės?
Tiesiog suprantu, kad įtampa, nerimas, jaudulys nieko gero neduoda. Aš visada sakau žmonėms: „Dar labiau jaudinkitės ir viskas pagerės, o jei negerėja, per mažai nervinatės“ (juokiasi). Truputį pagerėjo – ir reikia džiaugtis. Baimės, nerimas, įtampa nieko nekeičia, jos nedaro jokios įtakos, tik trukdo. Mąstymas, kas ir kaip bus, kada palengvės, reiškia negyventi šia diena, ją švaistyti. Aš galvoju, kad mums reikia daugiau ramybės, supratimo. Iš tikrųjų, laimės pojūtis nėra susiklosčiusios aplinkybės, tai yra žmogaus požiūris į tas aplinkybes. Reikia mėgautis gyvenimu: daugiau šypsotis, nepykti, sakyti kitiems gražius žodžius. Stengtis šiame pasaulyje gyventi gražiau, draugiškiau.
O kur stiprybės ir ramybės randate sunkiais momentais?
Stengiuosi išsimiegoti. Miegu ramiai, giliai – kokybiškai. Štai, pavyzdžiui, žiemą buvo tikrai įtemptas metas, tačiau išsimiegi, pailsi ir toliau keliauji per šį pasaulį. Ir viskas gerai.
Kaip manote, Nomeda, žmogus yra savo likimo kalvis ar visgi jis nieko negali pakeisti, kas nulemta iš dangaus?
Jei tai žinočiau, seniai būčiau kam nors pasakiusi ar užrašiusi. Aš tik manau, kad mums reikėtų gyventi pagal savo intuiciją ir nuojautas. Nerandu žodžių apsakyti tam, kad visa įtampa, jaudulys, panikos dėl to, kas kaip turi būti, mums nieko gero neduoda. Mes nieko nepakeičiame. Nutinka, kaip nutinka – paprasta filosofija.
Sakykite, ar šiandien jaučiatės laiminga?
Nepaprastai. Tačiau kiti tuo stebisi. Jei pradėčiau vardyti, kas mano aplinkoje kuo susirgo, kas kam blogo nutiko, atrodytų, kad negaliu būti laiminga. Todėl noriu pasakyti, kad nors aplinkybės yra įvairios ir gal ne visada palankios, aš esu be galo laiminga. Kai tik galiu kam nors padėti, tai ir darau, kai galiu pažiūrėti į situaciją pozityviai, taip ir elgiuosi. Esu labai laiminga. Tiesiog taip apsisprendžiau.
Trumpa dosjė:
Gimimo data. 1965 02 10.
Horoskopo ženklas. Vandenis.
Svajonių šalis. Lietuva.
Šiuo metu skaitoma knyga. Gregory David Roberts „Šantaramas“.
Geriausias filmas. Sunku pasirinkti tarp filmų ir dokumentikos. Su dideliu malonumu žiūrėjau ,,Meistras ir Tatjana“, „Sengirė“, „Viešbutis „Didysis Budapeštas“ ir kt.
Gražiausios gėlės. Man nėra vienos gražiausios. Turiu daugybę gėlių. Patinka puokštės, lauko gėlės – jas derinu su rožėmis, įpinu smilgų, pridedu hortenzijų. O koks gražus garšvų ir rožių derinys! Net atleidau gvazdikui, kuris jau buvo pabodęs.
Didžiausia gyvenimo avantiūra. Visą gyvenimą mane lydi avantiūros. Matyt, man jų reikia. Visas mano gyvenimas – avantiūra. Tik stengiuosi jų daugiau nebedaryti.
Erzinanti būdo savybė. Jausmas, kai apima visažiniškumas. Bet tai jau praeitis. Visgi kitų savybės mane labai retai erzina, nes suprantu, kodėl vienas ar kitas bruožas žmogui būdingas.
Drabužis. Mane žavi visos chuliganiškos kombinacijos.
Prietaras. Nesilaikau prietarų. Bet jei vaikai padovanoja piešinėlį ar kitą menkniekį, aš jį visur nešiojuosi ir tiesiog sutrinu.
Gyvūnas. Cornish rex veislės katė vardu Papaja.
Skaniausias patiekalas. Nuobodu turėti vieną mėgstamą patiekalą. Man patinka įvairovė.
Ryto ritualas. Kava. Ir geriausiai, kai ją geriu lovoje.
Mėgstamiausias metų laikas. Vasara.
Vieta, kurioje geriausiai atsipalaiduojate. Atsipalaiduoti galiu bet kur.
Autoritetas. Turiu jų daug – pasaulyje labai daug protingų žmonių. Kartais net labai autoritetingai gali nuskambėti kokio nors vaiko pasakyta mintis.