Nuo baseiniuko Panevėžyje iki pasaulio plaukimo turnyrų aukso: D.Rapšio patirtys ir naujas žvilgsnis į gimtąjį miestą

Danas Rapšys / Lukas Balandis / BNS nuotr.
Ieva Urbonaitė
AA

Gyvenau, gyvenu ir, manau, dar gyvensiu Panevėžyje. Taip sako į gimtąjį miestą iš treniruočių ir varžybų užsienyje kaskart grįžtantis 27 metų plaukikas Danas Rapšys. 2017-aisiais tapęs Europos trumpojo baseino čempionu, kitais metais iškovojęs pasaulio trumpojo baseino čempionato auksą, 2019-aisiais jis buvo pripažintas Lietuvos metų sportininku.

Tęsiame keliones po Lietuvą, kurių metu žinomų žmonių prašome pasidalyti savo žvilgsniu, kaip per 20 metų ES investicijos pakeitė jiems svarbius miestus. Šį kartą su plaukiku Danu Rapšiu stebime, kaip keičiasi ir gražėja Panevėžys.

D. Rapšiui priklauso du Lietuvos plaukimo rekordai: 200 metrų laisvuoju stiliumi, 200 metrų nugara, ir tai tikrai ne pabaiga. Tačiau plaukikas prisimena ir kaip išsigando pirmą kartą patekęs į didelį baseiną. Pasirodo, už pergales turime būti dėkingi ne tik sportininko talentui, atkaklumui, sėkmei, bet ir mamai.

Kai Danas buvo mažas, jo gimtasis miestas garsėjo ne tik Juozo Miltinio dramos teatro spektakliais, biatlono varžybomis, bet ir nusikalstamumu, net buvo vadinamas Lietuvos Čikaga.

Danas Rapšys / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Vienintelis Panevėžyje darželis su baseiniuku

„Mano vaikystės Panevėžys tikrai atrodė daug liūdniau nei dabar. Mes patys jį kaimeliu vadindavom“, – pasakoja Molainių mikrorajone augęs sportininkas. Kaip dabar mano D. Rapšys, jo aplinka nebuvo bloga, palyginti su pažįstamų, draugų kiemais, nors į kitus rajonus jis sakė nedažnai nuvažiuodavęs: „Nebuvau kiemo ar gaujos vaikas. Nuo mažų dienų sportavau, tad neturėjau laiko nesąmonėms.“

Pirmasis būsimos plaukimo žvaigždės baseinas buvo dar darželyje. „Ėjau į darželį prie pat namų. Jis vienintelis Panevėžyje turėjo baseiniuką. Atsimenu šiltą vandenį ir smagumą pliuškentis, nardyti su draugais. Neseniai buvau nuėjęs į tą patį darželį. Tas baseiniukas – tik iki kelių, o anuomet atrodė toks didelis“, – juokiasi Danas. Pats darželis pagražėjęs, atnaujintas, tačiau atmosfera, pažįstamos sienos jam kėlė mielus prisiminimus.

Pirmoji plaukiko mokykla – „Ąžuolo“ progimnazija – taip pat buvo prie pat jo namų, netoli ir Kazimiero Paltaroko gimnazija, kurią baigė, tačiau iki vienintelio tuomet didelio baseino „Žemynos“ progimnazijoje D.Rapšiui tekdavo važiuoti autobusu.

Danas Rapšys / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Ašaromis pasibaigęs pirmas kartas

„Tiksliai neprisimenu, kiek man buvo metų, kai nuvedė į didelį baseiną plaukti. Tik pamenu, kad pirmą kartą nuėjęs apsiverkiau ir išėjau. Buvo baisu. Didelis baseinas, nebe toks, kaip darželio. Daug daug žmonių, baugi aplinka“, – pirmas įspūdis įsirėžė plaukikui.

Grįžti į didįjį baseiną Danas nebenorėjo, bet mama nenusileido, vis vien nuvedė. „Porą kartų nenoromis nuėjau, o paskui apsipratau, patiko ir jau nebenorėjau išeiti“, – šypsosi D. Rapšys.

Jei tėvai įžvelgia vaiko perspektyvą, plaukiko nuomone, reikia jį kartais spustelėti: „Vaikas vieną dieną nori vieno, kitą dieną – kito. Bet jei tėvai nenusileidžia, pamoko tikslingumo, tai išeina į gera.“

Daug treniruojantis Danui nelikdavo laiko kitoms veikloms: iki pietų – pamokos, namie vos spėdavo pavalgyti, pažiūrėti kokį filmuką ir reikėdavo skubėti į treniruotę. Vėlai vakare iš jos grįždavo pavargęs, tad tik paruošdavo pamokas ir eidavo miegoti.

Danas Rapšys / Lukas Balandis / BNS nuotr.

„Dėl tokio tempo nelabai pastebėdavau, kas vyksta, keičiasi mieste. Nedažnai nuvažiuodavau į centrą, nors puikiai atsimenu, kokia buvo Laisvės aikštė, Senvagė. Dabar Panevėžyje – viskas kitaip. Per pastaruosius metus miestas labai labai pagražėjęs“, – sako plaukikas.

Anksčiau jam užkliūdavo Panevėžio gatvių kokybė (palyginti su pasaulyje lankytų miestų, ji buvo išties prasta, važiuojant ištrupėjusiu asfaltu tiesiog byrėdavo automobiliai), o dabar daug puikiai atnaujintų gatvių, kitos – rekonstruojamos. „Akivaizdžiai kitokia padėtis nei prieš 2–3 metus. Dabar viskas daug geriau, galima sakyti, nelikę šleivų, baisių gatvių. Taigi, Panevėžys nebe kaimukas“, – lygina panevėžietis.

Vaisius paverčia sveikais skanėstais

Panaudojant ES fondų investicijas, renovuojamos ir automobilių aikštelės, įrengiami pėsčiųjų, dviračių takai, gražėja parkai. „Miestas susitvarkė neatpažįstamai“, – apibendrina D. Rapšys, gerų žodžių negailėdamas miesto vadovams, mat, kaip pabrėžia, vien ES investicijų negana. Plaukiko nuomone, labai svarbu, kad jos būtų tinkamai panaudojamos miestų infrastruktūrai gerinti, taip pat – vietos gyventojų verslumui didinti.

„Šioje srityje svarbi merų ir jų komandų iniciatyva, supratimas, kam skirti ES investicijas, kur jos kurtų didžiausią vertę vietos bendruomenei. Nes kas iš to, jei bus pinigų, o trūks supratimo, kaip juos paskirstyti, lėšos bus išleistos nenaudingiems dalykams“, – sako pasaulyje Lietuvos vardą garsinantis sportininkas.

Danas Rapšys / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Apvažiavęs objektus, kuriems pastaruoju metu teko išskirtinis dėmesys, D. Rapšys įsitikino, kad Panevėžyje einama geru keliu. Ypač jam įstrigo viešnagė bendrovėje „Geld Baltic“, kur ypatingu būdu šaldomi vaisiai paverčiami burnoje tirpstančiu sveiku skanėstu. „Užsinorėjus ko nors skanaus, jų galima ragauti vietoj šokoladukų ar sausainių – sveiką dalyką valgyti ne kaip desertą, o kaip užkandį“, – kraštiečių verslo idėja džiaugiasi ES investicijų ambasadorius Panevėžyje.

D. Rapšys neabejoja tokio verslo sėkme ir nauda: „Jeigu produktas tikrai geras, atsiras ir pirkėjų, ir žmonių, kurie norės dirbti įmonėje. O jeigu produktas neprideda vertės, verslas nesivystys.“

Plaukikui smagu, kad Panevėžyje palaikomi ir finansiškai remiami ne tik verslai, bet ir kultūra. Tuo jis įsitikino pirmą kartą gyvenime apsilankęs Panevėžio dailės galerijoje. „Įspūdingos erdvės, meno kūriniai, vertinga keramikos kūrinių kolekcija. Galerijos vadovas įleido į slaptą kambarėlį – jame pamačiau dar daugiau meno kūrinių. Šiuo metu neeksponuojami, laukia savo eilės. Labai džiaugiuosi, kad Panevėžyje ir į meną investuojama, ne tik vietos, bet ir kitų miestų, kitų šalių žmonės atvyksta pasižiūrėti dailės kūrinių.“

Ne vien centrinė – Laisvės – aikštė pasikeitusi taip, kad D. Rapšys net nelygintų su senąja. Miesto širdimi vadinamoje Senvagėje įrengti nauji ir atnaujinti buvę dviračių bei pėsčiųjų takai, mažosios architektūros elementai, sporto, žaidimų, poilsio ir apžvalgos aikštelės. Į salą galima patekti naujais tilteliais, sutvarkyti želdynai, tvenkinio pakrantė, suformuoti krūmų masyvai, nekalbant apie apšvietimą, lietaus nuotekų, vandentiekio tinklus, saugumą užtikrinančias vaizdo stebėjimo kameras. Vien į šią Panevėžio viešąją erdvę investuota per 5,7 mln. eurų, iš jų daugiau nei 2,5 mln. – ES investicijos ir valstybės pinigai. Likusi dalis – Panevėžio miesto savivaldybės skirtos lėšos.

„Viskas daug gražiau, patogiau. Būdavo – išsiklaipiusios plytelės, o dabar viskas modernu“, – Senvage gėrisi plaukikas.

D.Rapšio patirtys ir naujas žvilgsnis į gimtąjį miestą (21 nuotr.)
+15

Linki Panevėžiui greičiau imtis olimpinio baseino

Pasak sportininko, jo gimtajame mieste po truputį gerėja ir sporto infrastruktūra: „Neseniai lengvosios atletikos manieže nuo lubų bėgo vanduo, o dabar jis renovuojamas. Renovuotas ir mūsų plaukimo baseinas. Gaila, olimpinių standartų baseino, kuris buvo žadamas penkerius metus, Panevėžyje kol kas nepradedama statyti, nors planas seniausiai patvirtintas, prieš karantiną buvo ieškoma, kas jo imsis. Deja, atėjo kovidas, paskui viskas išbrango, tad sumanymas buvo atidėtas.“

Kaip sako D. Rapšys, didieji pasaulio miestai turi po keliasdešimt baseinų. Lietuvoje net mažesnis už Panevėžį Alytus turi didelį baseiną, nekalbant apie olimpinių standartų baseiną Klaipėdoje ar naujai atidarytą Kaune. „Žmonių juose pilna nuo ryto iki vakaro, tad jeigu didelis modernus baseinas būtų pastatytas Panevėžyje, praverstų ne tik profesionaliam sportui, bet ir bendruomenei, čia būtų galima plėtoti įvairiausias vandens sporto rūšis, vandens pramogas ir t. t. Manau, kada nors toks vandens sporto ir pramogų kompleksas Panevėžyje atsiras, bet linkėčiau, kad greičiau.“

D. Rapšys nori tikėti, kad Panevėžyje gyvenimas tik gerės, miestas ir toliau gražės, o baigus tiesti „Rail Baltica“ ir mieste įrengus vieną iš tarptautinio geležinkelio stočių, Panevėžį atras ne tik daugiau Lietuvos žmonių, bet ir turistų iš užsienio.

„Dabar – rekonstrukcijų bumas, dėl to gatvės kemšasi, sunku iš vieno taško nuvykti į kitą, tačiau reikia kantrumo. Netrukus visi džiaugsimės investicijų rezultatu. Į pabaigą eina Senvagės, Skaistakalnio parko, Nepriklausomybės aikštės rekonstrukcijos darbai. Ką tik perskaičiau, kad savo eilės sulaukė ir centre esanti autobusų stotis. Jeigu viskas vyks pagal planą, kitais metais turėtų būti baigta jos rekonstrukcija. Tikiuosi, taip ir bus, nes Panevėžio autobusų stotis tikrai atrodo varganai, net palyginti su mažesniais Lietuvos miesteliais. Atnaujins, ir bus labai gerai“, – sako Panevėžyje gimęs, augęs, karjerą pradėjęs ir su laurais iš aukščiausio lygio varžybų grįžtantis D. Rapšys.

Savo gimtinės jis neskuba vadinti vieta, kurioje būtų gera gyventi jaunimui: trūksta pramogų, gyvesnių vietų, kurios suburtų jaunus, aktyvius žmones. Anot D. Rapšio, tai suprantama, nes daug metų miestas buvo apmiręs, o atsigauti metų ar dvejų negana. „Akivaizdu, kad Panevėžys tvarkosi, gražėja, taigi, su laiku atsigaus“, – neabejoja plaukikas.

Skaitykite daugiau