Ruošiantis pokalbiui dėl darbo kiekvienas jaudinasi, nes stengiasi pasirodyti potencialiam darbdaviui kaip įmanoma geriau. Gausu literatūros, kaip rengtis, kad sudarytume tinkamą įspūdį, kaip nuspėti galimus klausimus ir pasirengti į juos atsakyti. Tačiau juk renkasi ne tik darbdavys, bet ir darbuotojas! Todėl reiktų pasirengti išsiaiškinti kaip įmanoma daugiau apie vietą, kurioje ketinate dirbti.
Gali paaiškėti, kad svajonių darbovietė iš tiesų tokia nėra arba jūsų tikslai ir lūkesčiai nesutampa su įmonės galimybėmis ir perspektyvomis. Todėl ruošiantis pokalbiui reikia apgalvoti, ko norėsite paklausti potencialaus darbdavio ar jo atstovų. Tradiciniai – „koks atlyginimas“ ir „nuo kada reiks pradėti dirbti“ – nėra tie, kurie leis susidaryti išsamesnį vaizdą apie psichologinį klimatą toje įmonėje, darbo specifiką ir galimus iššūkius bei problemas.
Todėl, kai išgirsite formalų: „Ar norėtumėte ko nors paklausti?“, drąsiai tai darykite.
„Kodėl organizuojamas šis konkursas?“
Jūsų tikslas sužinoti, ar įmonė plečia veiklą ir ieško žmonių, ar jūsų pirmtakas buvo atleistas, o gal išėjo pats? Galbūt pavaduosite kažką, kas išėjo motinystės atostogų, o gal tas žmogus buvo paaukštintas? Tikėtina, kad tuo atveju, jei įmonės veikla sėkminga, o darbo klimatas geras, atsakymas bus nuoširdus ir atviras. Darbdavio sutrikimas ar kalbėjimas užuolankomis signalizuoja, kad situacija gali būti kitokia, nei bandoma jums pateikti.
„Kokių asmeninių savybių tikitės iš pretendento?“
Klauskite būtent apie asmenines, nes profesinės paprastai aptariamos darbo pokalbio pradžioje. Net neutralios ir aptakios frazės gali išduoti daugybę įmonės paslapčių.
„Mes tikimės, kad žmogus neskaičiuoja darbo laiko“ – nieko gera, vadinasi, teks dirbti viršvalandžius, kurie kažin ar bus apmokėti.
„Ieškome lankstaus žmogaus, kuris gebėti atlikti įvairius darbus“ – irgi ne kas. Vadinasi, turėsite verstis per galvą, kad nudirbtumėte tiek darbų, kiek normaliose įmonėse tai darytų keli žmonės.
„Mums labai svarbu lojalūs darbuotojai“ – jau geriau, tačiau lojalumas turi būti abipusis. Deja, yra naivuolių, kurie tikisi, kad minimali alga, o ne priedai prie atlyginimo skatina darbuotojus.
„Reikalingi gebantys planuoti laiką ir darbus“ – jau įdomu, galbūt darbdaviui nėra aktualu jus matyti kiurksančius prie kompiuterio „nuo...iki“, bet darbas vertinamas pagal rezultatus?
„Kada tikitės pirmųjų darbo rezultatų?“
Juk akivaizdu, kad, pradėjus dirbti naujoje vietoje, priklausomai nuo darbo pobūdžio ir pareigų, praeis nemažai laiko, kol susipažinsite su kolegomis, dokumentais, užsakovais. Kuo aptakesnis ir nekonkretesnis darbdavio atsakymas, tuo didesnė tikimybė, kad to laiko bus mažiau nei reikia.
„Kokie iššūkiai manęs laukia?“
Į šį klausimą atsakymą turi kiekvienas darbdavys. Įdėmiai klausykite! Paprastai atsakymai į šį klausimą būna gana nuoširdūs. Ar visa informacija susijusi su jūsų pareigybėmis? Gal išgirdote užuominas apie sudėtingus kolegų tarpusavio santykius, viršvalandžius, vėluojančius užsakymus? Jei atsakymas kelia papildomų klausimų, nedvejokite ir klauskite dabar. Juk tai kur kas geriau, nei baisėtis prasidėjus bandomajam laikotarpiui.
„Kaip įsivaizduojate įmonę ir mano poziciją po kelerių metų?“
Nors šį klausimą darbdaviai mėgsta užduoti kandidatams, tačiau ir jūs nesikuklinkite. Juk vadovas yra tas, kuris kuria įmonės viziją! Jei žmogus sutrinka, ima kalbėti bendromis frazėmis, reiktų suklusti. Vadinasi, karjeros perspektyvų tikėtis kažin ar verta. Tačiau geras ženklas gali būti nuoširdus prisipažinimas, kad įmonė dirba stabiliai, plėtros neplanuoja. Galbūt tai jums tinka?
Blogiausias atsakymas – pompastiški svaičiojimais apie sparčiai augančius pelnus ir sunaikintus konkurentus. Tikėtina, kad toks darbdavys save suvokia kaip pasaulio centrą. Ar norėtumėte su tokiu dirbti?