Trečiadienį daugelį sukrėtė žinia apie garsaus režisieriaus Rimo Tumino mirtį. Dabar paaiškėjo, kur ir kada bus galima su juo atsisveikinti.
Tai feisbuke šeštadienio vakarą pranešė Rimo Tumino dukra Gabrielė Tuminaitė, paviešinusi ir visuomenei nematytų savo tėvo nuotraukų.
„Noriu su mama padėkoti už jūsų išreikštą užuojautą.
Mano tėtis Rimas Tuminas mirė Italijoje. Mažam miestuke Gallipolis.
Jis ir iškeliavo dar kartą sodindamas naują „vyšnių sodą“.
„…reikia numirti nemirštant..“ – sakė jis ir jam tai pavyko.
Visi, kas su juo dirbo, gyveno, draugavo, jame atrasdavo mokytoją, tėvą. Šalia jo žmogus atsiskleisdavo savo gražiausiom spalvom. Jis degė didžiule liepsna ir šalia jos mums buvo taip gera ir šilta.
Viską padarėm taip, kaip jis liepė. Paprastų lentų karstas, o kūnas suvyniotas į baltą drobulę. „Balta drobulė“ buvo jo kitas didysis sumanymas. Jis metus laiko kruopščiai ruošėsi, visur vežiojosi su savimi knygą. Taip ir neišdrįsau jam į akis pasakyt, kad nepatvirtino ir atmetė kultūros ekspertai jo sumanymą. Planavome pradėti repetuot balandį savo sodyboje.
Dabar norime pranešti, kad su pelenais grįžtame į Lietuvą ir paskutinis atsisveikinimas planuojamas kovo 20 dieną Valstybiniame Vilniaus Mažajame teatre.
…čia nebus mirties…“ – rašė R.Tumino dukra.
Žmonės.lt primena, kad Rimas Tuminas mirė kovo 6 dieną Italijoje, kur pastaruoju metu statė spektaklį. Teatro legendai buvo 72 metai.
Režisierius daug metų kovojo su onkologine liga, gydėsi Izraelyje.
R.Tuminas buvo vienas Vilniaus mažojo teatro steigėjų, 1994 metais apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Jis daugiau nei dešimtmetį yra dirbęs Rusijoje, gavęs šios šalies apdovanojimų.
R.Tuminas pastatė daugiau nei 60 spektaklių pagal Rusijos, Lietuvos kitų šalių dramaturgų kūrinius, tarp jų – V.Kukulo ir R.Tumino „Čia nebus mirties“, Antono Čechovo „Vyšnių sodą“, „Dėdę Vanią“ „Žuvėdrą“, „Tris seseris“, Bertoldo Brechto „Galilėjų“, „Nusišypsok mums, Viešpatie“ pagal rašytoją Grigorijų Kanovičių, Michailo Lermontovo „Maskaradas“, Williamo Shakespeare’o „Romeo ir Džuljetą“, Nikolajaus Gogolio „Revizorių“, Samuelio Becketto „Belaukiant Godo“, Mariaus Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ ir „Mistrą“, Johano Wolfgango Goethe’s „Faustą“, Henriko Ibseno „Šmėklas“ ir kitus.
Jo darbai buvo rodomi įvairiose pasaulio teatrų scenose: JAV, Kanadoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Slovakijoje, Estijoje, Latvijoje, Anglijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje, Italijoje, Pietų Korėjoje, Kolumbijoje, Meksikoje, Kinijoje, Rumunijoje. Daugelis spektaklių pelnė įvairių prizų tarptautiniuose teatrų festivaliuose.