„Buvo akimirkų, kai atrodė, kad visame pasaulyje likome tik dviese“, – prisipažįsta renginių organizatorė Rasa Barauskaitė ir dainininkas Petras Daunys (30), pasakodami apie pastaruosius kelerius savo gyvenimo metus. Sakyti, kad šie buvo permainingi, būtų per švelnu: jie nušniokštė lyg uraganas, nusinešė praeitį ir paliko baltą lapą, kuriame pora ėmė rašyti savo istoriją iš naujo. Ir visa tai – dėl meilės.
Tai pirmasis šios poros interviu. Jam reikėjo drąsos, bet Rasa ir Petras, rodos, jau nieko nesibaimina. „Mes leidome sau būti laimingiems“, – jiedu kalba tvirtai, kaip apsisprendę žmonės. Dėl laimės teko kai ką paaukoti: Petras atsisveikino su merginų širdis daužančio scenos gražuolio įvaizdžiu, Rasa – su ankstesniu šeimyniniu gyvenimu, Arlauskienės pavarde, kuri renginių versle jau buvo tapusi kokybės ženklu, ir pramogų pasaulio tviskesiu, kuriuo buvo apgaubtas jos portretas. „Tai nebuvo tikra“, – prasitaria ji, ir mylimasis palaikydamas spusteli ranką. Galbūt jiedu neatitinka kieno nors sukurtų standartų, netelpa į visuomenės nubraižytus rėmus, bet jiems tai nelabai rūpi. Jie myli vienas kitą, ir to pakanka laimei kurti.
Koks tolimas dabar atrodo tas laikas, o juk tai buvo ne taip seniai – vos prieš trejus metus: dar negrėsė jokie karai ir pandemijos, žmonės gyveno be didelių rūpesčių, renginių ir koncertų verslas klestėjo. Ir tą nerūpestingą pramogų pasaulį šiek tiek supurtė žinia, kad judu esate kartu. Kaip susipažinote?
Rasa: Labai paprastai – darbe. Susitikome renginyje, neturėdami nė minties, kad štai dabar iš viso to atsiras tarnybinis romanas...
Petras: Nuoširdžiai – nei Rasa, nei aš artimų santykių neplanavome. Buvau jaunas ir neįsipareigojęs vienišius, tikrai neturėjau piktų kėslų įsiveržti į kieno nors santuoką ir išskirti šeimą.
Rasa: Negalėčiau pasakyti, kad mano skyrybos įvyko būtent dėl Petro – iš tiesų jos jau buvo pakeliui.
Petras: Kai širdyje atsiranda spraga – ir atsiranda vietos kitam. Aš tuo metu jaučiausi pavargęs nuo laimės paieškų: buvo viena kita draugystė, bet vis nesusiklostydavo. Po paskutinių iširusių santykių pasakiau sau: viskas, nebeieškosiu, jei bus lemta – meilė ateis pati. Ir ji atėjo: užsakė mane dainuoti renginyje!..