Rugilė ir Gytis Paškevičiai: „Laimingiausi esame tada, kai laimingi vaikai“

Rugilė ir Gytis Paškevičiai su vaikais: Urte ir Dominyku/D. Butėnaitės nuotr.
Rugilė ir Gytis Paškevičiai su vaikais: Urte ir Dominyku/D. Butėnaitės nuotr.
Laisvė Radzevičienė
Šaltinis: „Žmonės“
2019-12-28 18:53
AA

„Vaikai turi kurti savo gyvenimą, už juos to nepadarysime, tik galime parodyti pavyzdį, kaip jis kuriamas“, – sako dainininkas Gytis Paškevičius(58). Su žmona Rugile (48) jiedu ir nepastebėjo, kaip greitai sūnus Dominykas (27) ir dukra Urtė (19) užaugo.

Kad namai tapo tušti, jiedu pajuto besibaigiant lapkričiui. „Prieš naujametį koncertą Kaune buvo daug rūpesčių, lėkimo, kelionių, neturėjome laiko apie tai galvoti, – sako Rugilė. – Bet dabar, kai viskas jau sustyguota, kai atsirado daugiau laiko, neapleidžia jausmas, kad namuose kažko labai trūksta, kad atsivers durys ir įbėgs Urtė.“

Šią vasarą mokyklą baigusi Paškevičių jaunėlė Šiaulius iškeitė į Vilnių. Sostinėje ji pasirinko ryšių su visuomene studijas. „Tik pirmi metai, – atsargiai priduria Gytis. – Kol kas, rodos, patinka, o kaip bus toliau – žiūrėsime.“

Vilniuje gyvena ir šeimos vyresnėlis Dominykas. Šiandien jis – sąmoningumo mokytojas, dirba su sunkiais vaikais. Tėvai kantriai laukė, kol Dominykas ras savo kelią. Buvo laikas, kai sūnus metė mokslus, grįžo į Šiaulius, paskui išvyko į Berlyną, vėl grįžo į gimtąjį miestą, o galiausiai pasirinko Vilnių. „Dominykas yra mūsų mokytojas“, – pripažįsta Gytis ir priduria, kad mėsos, žuvų, kiaušinių ir pieno atsisakęs sūnus labai pakeitė ne tik jo mitybą, bet ir mintis. 

Būna, kad į Vilnių pas vaikus Gytis ir Rugilė suvažiuoja iš skirtingų Lietuvos kampelių – vienas iš Šiaulių, kitas iš sodybos Zarasų rajone. „Kartais atrodo, kad dabar laiką kartu praleidžiame daug naudingiau, – sako Rugilė. – Mūsų net tarpusavio santykiai pasikeitė, turime daugiau galimybių pasikalbėti, diskutuojame apie dalykus, kuriems namie nerasdavome laiko. Kartą Dominykas pasakė: tarnystė yra didžiausias žmogaus pasiaukojimo laipsnis. Tuomet supratau, kad sūnus užaugo ir dabar jau ne mes jį, o jis mus moko. Mums visiems svarbus tas bendrystės, stipraus kumščio jausmas – jei tik kuriam reikia pagalbos ar patarimo, sulėksime, padėsime.“

Visi jie sulekia ir kai nori pasidžiaugti. Tarp Kalėdų ir Naujųjų planuoja pasimatymą Kaune, čia vyks Gyčio koncertas „Draugams“. „Dominykas man labai padeda muzikoje, – sako Gytis. – Ne tik patarimais, bet ir tuo, kad kartais ištraukia dainas, kurias ir pats būnu pamiršęs.“

Gytis ir Rugilė susituokė 1991-ųjų spalį. Dominykas gimė šiek tiek daugiau nei po metų. „Tada mes turbūt gerai nesuvokėme, ką reiškia naujo žmogaus atėjimas į šeimą, – prisimena Gytis. – Rodės, viskas natūralu – susituoki, gimdai vaikus.“ Rugilė priduria: „Tarp mūsų – dešimties metų skirtumas, seneliai jau seniai prašė anūkų. Dominykas gimė per blokadą – nebuvo nei šilumos, nei karšto vandens. Gytis paliko darbą restorane ir su Aurelijumi Silkiniu „Tango“ studijoje pradėjo kurti ir įrašyti savo kūrybos dainas. Nežinojau, kad maži vaikai naktimis nemiega, nebuvau su jais susidūrusi, o Gytis buvo fantastiškas tėtis, sūnų naktimis prižiūrėdavo, aš juo rūpindavausi dieną. Taip ir keisdavomės.“

Po septynerių metų gimė Urtė. Rugilė prisimena, kad Gytis tada labai daug koncertavo. „Urtė į mūsų šeimą nusileido tinkamu laiku, – pasakoja ji. – Tuomet mums reikėjo stabilumo ir gyvybės. Urtė visa tai sutvarkė. Besilaukdama aštuntą mėnesį, susilaužiau ranką. Pagimdžiusi Urtę, pusantro mėnesio visiškai negalėjau vaikščioti. Maitinau ją savo pienu gal tris dienas, žiūrėdavau ir galvodavau: o kas, jei tai paskutinis kartas, kai ją matau? Taip blogai buvo. Gytis ir koncertavo, ir Urtę prižiūrėjo. Daug padėjo mama, sesuo, draugai, tačiau mums tai buvo išmėginimų metas.“

„Ją guosdavau, kad kai vaikai iškrės ką nors blogo, parodysiu vaizdo įrašą, kuriame nufilmuota, kaip kentėjo jų mama“, – prisimena Gytis. Rugilė jam šypsosi: „Tu buvai geras tėtis, visada jaučiau tave šalia, nors ne viską tau su vaikais sakydavome, kartais apie jų išdaigas sužinodavai vėliau, kai jau būdavome tave paruošę.“

Vaikų mokslų dainininkas niekuomet nesureikšminęs – jam svarbiausia, kad dukra ir sūnus atrastų save, nes pažymiai neparodo, kas ir koks esi. Gytis tikina niekada nebaręs jų dėl dvejetų, bet primindavęs – kaip pasiklosite, taip išmiegosite.

„Aš Dominyką dar verčiau mokytis, o Urtės pažymių knygelės trejus metus nebuvau atsivertusi. Tačiau ji – itin atsakinga, o Dominykas – tikras Gytis, jie abu kaip balionai, reikia juos šiek tiek prilaikyti“, – juokiasi Rugilė.

Drauge praleidę beveik trisdešimt metų, abu sako esantys lygiaverčiai partneriai, draugai ir žmonės, galintys tylėti kartu. O laimingiausi tada, kai laimingi jų vaikai.