Save pažinę dainininkė J.Šeduikytė ir psichologas G.Šmatavičius: „Neigiamas emocijas irgi galima įdarbinti“

Gintaras Šmatavičius ir Jurga Šeduikytė / Vaido Jokubausko nuotr.
Šaltinis: Pranešimas spaudai
AA

„Žmonės man yra tinklas, per kurį sklinda kiekvieno iš mūsų ir laimės, ir nelaimės. Esame susiję ir dėl to atsakingi vienas už kito gerovę“, – įsitikinusi kūrėja, dainininkė, rašytoja Jurga Šeduikytė. „Sunku sužeisti žmogų, kuris supranta, koks jis yra iš tiesų, žino ne tik savo privalumus, bet ir trūkumus. Tai ir yra kiekviename iš mūsų glūdinčios supergalios pagrindas. Tereikia ją atrasti“, – sako Jurgos rašymo kompanionas, knygos „Lipt stogais ir žiūrėt žemyn“ bendraautoris, psichologas Gintaras Šmatavičius.

Žmogiškumas – tai gebėjimas būti savimi. Taip paprastai J.Šeduikytė ir G.Šmatavičius apibūdina šių metų sąmoningumo festivalio-stovyklos „Masters of Calm“ temą, kuri skelbia: „Mano supergalia – žmogiškumas.“ Tradicinis, jau vienuoliktasis festivalis-stovykla Asvejos regioniniame parke prasidės liepos pabaigoje.

Atlikėja J.Šeduikytė – šio festivalio gerbėja ir nuolatinė dalyvė. „Auksinėje girioje parašiau pirmuosius knygos „Lipt stogais ir žiūrėt žemyn“ skyrius. Vėliau ne kartą dalyvavau „Whatansu“ stovyklose, skaičiau paskaitas, padėjau stovyklos vadovams. Girios apsupty grįžta fizinės jėgos, o ežeras yra puiki vieta palikti tai, kas atgyveno“, – sako Jurga.

Tęsdama vasaros tradiciją, šiais metais į festivalį ji vyksta kartu su Gintaru ir judviejų rengiamu Psichologijos klubu. Klubo idėja – suteikti žmogui galimybę paklausti psichologo dalykų, kurie kelia nerimą. Kabineto čia nėra, o grupė žmonių tampa diskusijų klubu, kuriame gilinamasi į kiekvieno istoriją. Auksinėje girioje Jurga su Gintaru ruošiasi kalbėti apie neigiamas emocijas – pyktį, gėdą, kaltę ir tai, kaip svarbu jas transformuoti, suteikti joms teigiamą atspalvį, įdarbinti.

„Būdavo etapų, kai neleisdavau sau suskysti, kai, sulaikiusi ašaras, smerkdavau save, nes elgiausi neadekvačiai. Arba jausmus išvis nutylėdavau, užgniauždama viduje pyktį“, – savo patirtį prisimena Jurga ir sako, kad kai kurios neigiamos emocijos yra naudingos, o kai kurios, pavyzdžiui, savigrauža, nieko gero neduoda. Vis dėlto, reikia žinoti, kad emocijos yra ženklai, kuriais mūsų vidus nori kažką pasakyti.

Jurga Šeduikytė

Tuo, kad neigiamas emocijas įmanoma paversti teigiamomis, neabejoja ir psichologas G.Šmatavičius. Jis sako, kad emocijų, kurias išgyvename, paskirtis yra mus apsaugoti: „Blogai, kad nenorime jų klausyti, bandome nutildyti. Taip, jos nėra malonios, tačiau bijoti jų nereikia. Reikia įsiklausyti ir suprasti, ką jos nori mums pranešti. Kai išgirsime, galėsime daug ką pakeisti.“

Jurga pasakoja, kad savęs pažinimo kelias nebuvo tiesus ir lengvas. „Kai eini savo keliu, – ji sako, – paprasta ir gera viduje. Bet kas yra „savo“, o kur prasideda „nebe mano“, priklauso nuo to, kaip gerai save girdime, suprantame vidinius poreikius ir mokame juos atskirti nuo norų. Jei vaikystėje buvo patenkinti mūsų esminiai poreikiai, žymiai stipriau stovime ant kojų. Bet jei, pavyzdžiui, jautėmės nesaugiai ar teko per anksti imtis suaugusio žmogaus pareigų, galime paslysti ant vaizdą iškreipiančio trūkumo ir neužsipildymo jausmo. Arba, per anksti suaugę, galime ir visai nemokėti žaismingai, paprastai žiūrėti į gyvenimą. Ir aš pati stengiausi pažinti save nuo vaikystės, joje teko dorotis su didžiausia puokšte baimių. Tai darau iki šiol, tačiau pakeistas požiūris į savuosius trūkumus, galima sakyti, viską apvertė aukštyn kojomis.“

Nuo suvokimo, kad gyvena ne taip, kaip norėtų, prasidėjo ir psichologo G.Šmatavičiaus pažinimo kelias. „Tarsi viskas sekasi gerai, bet viduje kažkas ne taip. Toks keistas kontrastas tarp to, kaip yra, ir tarp to, kaip norėtųsi“, – prisimena psichologas ir priduria, kad toks suvokimas ir turi paskatinti kiekvieną iš mūsų pasigilinti į save.

Psichologas teigia, kad jauni žmonės yra gerokai laisvesni ir nebijantys atsiverti. Jų neslegia tai, kas būdinga vyresniesiems – nuostata, kad su vidinėmis problemomis privalu susitvarkyti pačiam. Ir visai nesvarbu, kad to daryti nemoki. Jaunų žmonių skundai dažniausiai niekuo nesiskiria nuo vyresniųjų – pasitikėjimo savimi trūkumas, santykiai, nerimo problemos, tačiau didžiausias skirtumas, kad jauni žmonės nebijo pripažinti ir įvardyti savo problemas. Jiems tai – jokia gėda ar silpnumo požymis.

Gintaras Šmatavičius / Asmeninio albumo nuotr.

Ir Gintaras, ir Jurga džiaugiasi, kad Psichologijos klubo sesija šią vasarą vyks miške, stovykloje. „Gamtoje atsikratau pojūčio, kad esu visagalis ir būtinai privalau kažką nuveikti. Gamta – didinga. Malonu įsisąmoninti, kad ir aš esu jos dalis, – sako Gintaras, o Jurga priduria, kad ji gamtoje visada atranda tai, kas paprastai pasislepia po kasdieniais rūpesčiais. „Gamta – stabili, ryžtinga, nebijanti baigtis ir prasidėti, ji begalinė ir preciziška iki ląstelės, joje nėra streso, tik suvaldyta ir išreikšta jėga. Gamta – geriausia mokytoja, kai nežinai, nuo ko pradėti tvarką savo vidiniame balagane. Ir tu ten – visada laukiamas“, – įsitikinusi kūrėja.

Susitikimas su dainininke J.Šeduikyte, psichologu G.Šmatavičiumi ir jų Psichologijos klubas miške festivalyje „Masters of Calm“ – liepos 29–rugpjūčio 7 dienomis. Visą programą rasite www.mastersofcalm.lt.

Skaitykite daugiau