Toma Vaškevičiūtė: „Reikėjo kantrybės, kol išmokau būti viena“

Toma Vaškevičiūtė / Žurnalo „Žmonės“ viršelis
Šaltinis: Žmonės
AA

Keletas pastarųjų metų jai – ypatingi. Netikėti projektai, jau antrasis karjeroje „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimas ir galiausiai išpildyta svajonė turėti nuosavą kampelį sostinės širdyje. „Jaučiuosi kaip tvirtas medis, kuris auga, skleidžia savo šakas. Jei kuri nors nulūžta, jos vietoje užauga kita. Trokštu labai paprastų dalykų ir esu kupina dėkingumo“, – neslepia vieną gražiausių etapų išgyvenanti aktorė Toma Vaškevičiūtė (36).

Paklausta, ar tai susiję su pokyčiais asmeniniame gyvenime, Toma tik nusišypso. Taip, yra žmogus, kuris jai patinka, bet apie tai kol kas nenorinti kalbėti. Pastaruoju metu ji – ypač savarankiška. Reikėjo nemažai kantrybės, kol išmoko būti viena.

„Kažkada dėl nutrūkusių santykių lankiausi ir pas psichologus, ir pas astrologus, ir net pas raganas. Praktikavau jogą, meditavau. Ėjau visur, kad tik padėtų. Iš pradžių tai neveikė, tačiau galiausiai ledai pajudėjo.“

Dabar Toma neslepia, kad gyvenimo partnerį įsivaizduoju kaip lygiavertį pakeleivį, su kuriuo gera ir malonu dalytis tuo, ką turi. Svarbiausia – nemeluoti sau.

„Noriu, kad su mylimu žmogumi man būtų linksma, labai vertinu lengvumą, skaidrumą ir vengiu dramų, – šypsosi. – Svarbu jausti pagarbą, atvirumą ir nuoširdžiai priimti kito pasaulį. Labai myliu gyvenimą ir žinau, koks brangus yra laikas. Jį leisti noriu prasmingai ir džiugiai.“

Prasminga ji laiko ir savo veiklą scenoje. Rūpi čia griauti stereotipus. „Nebekreipiu dėmesio, ką pagalvos žmonės apie moterį, kuri trisdešimt šešerių ne vaiką augina, o pusnuogė veda kabaretą. Visuomenė po truputį sveiksta nuo stereotipų.“

Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“:

Skaitykite daugiau