Maltoje vaiką auginti geriau? „...nes čia visada šilta, o aš niekur neskubu“, – paprastas priežastis juokdamasi išduoda neseniai trečios atžalos susilaukusi manekenė, stovyklų moterims „Goddess Retreats“ Maltoje įkūrėja ir organizatorė Violeta REPČENKAITĖ (35).
„Nežinau, ar trys vaikai – daug, bet tiek jų turėti labai smagu. Su kiekvienu vaikiuku meilę daugini ir dar labiau ūgteli pats. Tai – ir didelis stebuklas, ir dovana. Jaučiuosi palaiminta. Kiekviena atžala man – tarsi pirma“, – pasakoja saulėtoje saloje spalio 12 dieną gimusio Adomo nuo rankų nepaleidžianti Violeta. Šalia jos – visokeriopai padėti pasirengęs gyvenimo draugas Ade.
Maltoje ir dabar maloniai šilta. Valandų valandas lauke stumdydama vežimėlį su miegančiu sūnumi ji nejučiomis prisimena, kaip augino vyresniuosius vaikus. Kaip prieš vienuolika metų Vilniuje gimusį Matą pirmus mėnesius bet kokiu oru kelias valandas vežiodavo lauke: „Su drauge, kuri augino panašaus amžiaus atžalą, vėlyvą rudenį, žiemą sukdamos ratus parke kaip sustirdavome! Pirmą vaiką auginau apimta įtampos: sūnus pravirkdavo, ir mano veide jau atsispindėdavo nerimas, rūpestis, nes nežinodavau, kodėl jis neramus.“ Kai gimė Dorotėja, kuriai dabar septyneri, vidinės ramybės ir pasitikėjimo buvo gerokai daugiau. Tačiau tada Violeta gyveno labai aktyviai: po kelių savaičių tęsė darbus televizijoje. „Abu vyresniuosius vaikus ilgai pati maitinau, bet prie dukros vežimėlio parke būdavo auklytė, nes pamaitinusi kūdikį lėkdavau tai į laidų filmavimus, tai į fotosesijas.“
Gimus Adomukui, darbus ir planus ji keliems mėnesiams nustūmė į šalį, nes nori visiškai atsiduoti motinystei. „Manau, pirmosios kūdikio gyvenimo dienos yra magiškos ir vaikui, ir mamai. Tai patirti, išgyventi – labai didelė dovana. Noriu šalia mažylio būti net tada, kai jis miega“, – atvirai sako.
Pirmieji du mėnesiai šeimai buvo apsipratimo metas, kad jie – jau penki. Visiems tai – didelis pokytis. Violeta pasakoja, kad kiekvienas savaip išgyveno mažo žmogučio atėjimą. Vyresnieji labai nori glostyti, sūpuoti, nešioti broliuką, tačiau ir patiems dar labai reikia mamos dėmesio. „Visi supranta, kad Adomukas dabar turi būti arčiausiai manęs, bet negaliu didžiųjų prašyti palaukti, kol vėl galėsiu skirti dėmesio ir jiems. Stengiuosi, kad visi pajustų šilumą, būtų apkabinti.“
Laukdamasi Violeta buvo priaugusi apie penkiolika kilogramų. „Dar kažkiek jų likę, tik dėl to nesijaudinu, valgau, ko norisi, bet tai yra kokybiškas, sveikas maistas. Dar neįlendu nė į vienus džinsus, tačiau ne bėda – galiu nusipirkti kitus, didesnius, – nesureikšmina figūros pokyčių. – O tie keli kilogramai gali ir likti, nes prilipo labai tinkamoje vietoje.“
Violeta juokiasi dabar esanti ilgų distancijų vaikščiotoja su kūdikio vežimėliu. Jai tai labai patinka, bet jaučia, kad kūnas jau norėtų didesnio fizinio krūvio. „Man nepatinka prakaituoti sporto salėse. Dar vieną kitą mėnesį palauksiu ir pradėsiu judėti daugiau: norėčiau su keliomis draugėmis mokytis pilvo šokių, – prasitaria. – Tačiau tai darysiu ne dėl figūros, o dėl sveikatos: judėti – būtina.“
