Penktadienio vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyksta Giacomo Puccini operos „Turandot“ premjera. Jau šeštadienį garsusis amerikiečių režisierius Robertas Wilsonas su savo bendražygiais palieka Vilnių.
Šio pastatymo pasaulinė premjera 2018 m. lapkričio 30 d. įvyko Madrido Karališkojo teatro („Teatro Real“) scenoje. Vilniuje kartu su R. Wilsonu viešėjo šio pastatymo režisūros bendraautorė Nicola Panzer, scenografijos bendraautorė Stephanie Engeln, šviesų dizaino bendraautoris John Torres, kostiumų dailininkas Jacques‘as Reynaud, perukų ir grimo dailininkė Manu Halligan.
R. Wilsono režisuota G. Puccini opera „Turandot“ – tai bendras Madrido Karališkojo teatro, LNOBT, Toronto „Canadian Opera Company“ ir Hiustono „Grand Opera“ pastatymas. Pats R. Wilsonas šiame pastatyme ėmėsi ne tik režisieriaus, bet ir scenografo bei šviesų dailininko vaidmens.
LNOBT naujojo „Turandot“ pastatymo muzikos vadovu tapo dirigentas Modestas Pitrėnas. Pirmajame premjeriniame spektaklyje dainuoja Sandra Janušaitė, Kristian Benedikt, Olegs Orlovs (Latvija), Marco Spotti (Italija), Eugenia Dushina (Rusija), Vicenčas Esteve (Ispanija), Juanas Antonio Sanabria (Ispanija), Steponas Zonys, Arūnas Malikėnas.
Pasakos apie žiauriąją princesę Turandot šaknys glūdi įvairių rytų tautų folklore. 12 a. azerbaidžaniečių poetas Nizami šios pasakos siužetą panaudojo savo apysakoje. Iš čia ji pakliuvo ir į 18 a. Europoje išleistus persų pasakų rinkinius. Prancūzų rašytojas Alainas Rene Lesage’as pagal šį siužetą 1729 metais parašė komišką operą „Kinų princesė”. Ji tapo 18 a. italų dramaturgo Carlo Gozzi pjesės prototipu, o 19 a. pradžioje poetas ir dramaturgas Friedrichas Schilleris C. Gozzi pjesę išvertė į vokiečių kalbą ir sukūrė savąją versiją teatrui. Tad prie operos “Turandot” literatūrinių ištakų yra prisidėję daug žymių kūrėjų.
1919 m. lapkritį šis siužetas sudomino G. Puccini: nieko panašaus iki tol jis nebuvo rašęs. Rašydamas “Turandot”, kompozitorius studijavo kinų folklorą – operos partitūroje yra keletas kinų liaudies melodijų citatų. „Norėjau sukurti žmogišką kūrinį; prabilus širdžiai, nesvarbu kaip, kinų ar olandų motyvais, jausmas išlieka tas pats; troškimai bendri visiems žmonėms”, – vylėsi gyvenimo pabaigoje kompozitorius. Ir opera “Turandot”, pirmąkart nuskambėjusi 1926 m. Milano „La Scala“ teatre ir jau beveik šimtmetį nesitraukianti iš teatrų repertuarų, jo troškimus pateisino.
„Turandot” – nakties drama. Visą operą mus lydi kraujo ir vilties simboliai. Veiksmas vyksta pasakiškų laikų Pekine, kur nuolat liejasi kraujas: išrankioji princesė Turandot savo potencialiems jaunikiams galvas kapoja be gailesčio. Tačiau kartą priešais ją stoja svetimšalis princas, kurio ryžto pabūgsta netgi negailestingoji princesė. Kalafas nesunkiai įmena visas Turandot mįsles ir, matydamas princesės neviltį, pats pasiūlo jį nuteisti arba pasmerkti leidžiantį žaidimą. Deja, šis žaidimas pražudo slapta Kalafą mylinčią vergę Liu. Užtat ledinė Turandot, regėdama Liu pasiaukojimą, ima ir atitirpsta…
Kiti šio sezono „Turandot“ spektakliai LNOBT vyks kovo 2, 8 ir 9 ir balandžio 6 dienomis. Laisvų vietų juose nebėra, atkakliausi operos gerbėjai teatro kasose gali įsigyti tik bilietų stovėti.
