Pykti negražu, nemandagu ir nepriimtina. Tai įsisąmoniname nuo mažų dienų, kai „nereikšmingos“ dramos užgesinamos aplinkinių nuomonės besibaiminančių tėvų. Pyktis bemaž labiausiai nemėgstama emocija. Supykę mes imame kovoti su visais ir viskuo, o toji kova lydima pakelto tono, įsiūčio ašarų, o kartais ir svaidomų daiktų... Tačiau keisti požiūrį į savo ir aplinkinių pyktį, anot psichologų, būtina.
Pyktis skleidžia labai stiprią energiją. Sukilęs jausmas viduje praūžia tarsi tornadas, sužadindamas visas organų funkcijas – mes tankiau kvėpuojame, širdis daužosi, kaip pašėlusi, ir minčių gijos raizgosi nesuvokiamu greičiu.
Pyktis skleidžia labai stiprią energiją. Sukilęs jausmas viduje praūžia tarsi tornadas, sužadindamas visas organų funkcijas – mes tankiau kvėpuojame, širdis daužosi, kaip pašėlusi, ir minčių gijos raizgosi nesuvokiamu greičiu.
Per sekundę galime staiga prisiminti visas kada nors mums padarytas nuoskaudas ir išrėkti jas chronologine tvarka.
Pyktis išvaduoja iš sielvarto, liūdesio, apatijos ir gali padėti pakeisti gyvenimą. Tačiau tik tada, kai išmoksime jį pamilti ir suprasti, o juk dažniausiai darome atvirkščiai – neleidžiame sau pykčio pripažinti, apsimetame, kad mums viskas gerai. Dažnas kaupiame viduje ir nė nenutuokiame, kad vieną dieną jis sprogs visa naikinančia jėga, įskaudindamas artimiausius žmones.
Dar didesnis pavojus – kad persipildžiusi taurė taip ir neišsilies. Ilgą laiką slopinamas pyktis gali tapti depresijos, nerimo, panikos, nuolatinio dirglumo ir perdėto jautrumo priežastis. Todėl užuot slopinus ar pyktį liejus ant kitų, naudingiau išmokti jį tinkamai išreikšti.
Pirmiausia išsiaiškinkite, kodėl pykstate
Pykstame tada, kai negauname to, ko norime, arba gauname tai, ko nenorime. Pyktis visuomet susijęs su neteisybe, beviltiškumu, skausmu ir dažniausiai mums atrodo labai pagrįstas. Tačiau gerai pasigilinus, situacija gali pasikeisti. Kai jaučiate, kad kyla įsiūtis, esate įskaudinti, aiškiai sau atsakykite į klausimus „kodėl aš pykstu?“, „ką gavau, ko nenorėjau, ar ko nepavyko gauti, nors to troškau?“. Jei dėl pyktį keliančios situacijos, jūsų nuomone, kaltas kitas žmogus, prieš jį užsipuldami paanalizuokite, ar tas žmogus tikrai žinojo, ko konkrečioje situacijoje iš jo tikėjotės, ar jis apskritai nutuokia apie jūsų norus, lūkesčius ir jausmus.
Jei pykstate ant savęs dėl neatlikto darbo, prasto rezultato ar klaidos, pasistenkite išlikti šališki – pagalvokite, ar už tą patį dalyką taip pat smerktumėte, pyktumėte ant kito žmogaus. Gal ne taip smarkiai ir nusikaltote. Net jei klaida didelė, ramiai ją pripažinkite ir pagalvokite, ką galite pakeisti, kaip pagerinsite situaciją.
Pripažinkite pyktį ir nukreipkite jį
Priimkite šį jausmą, kaip bet kurį kitą – nustokite jį neigti ar slopinti. Pasistenkite jo neišlieti ant aplinkinių, o besiveržiantį pykčio tornadą nukreipkite kitur – išbėkite pabėgioti, išrėkite lauke, išsiverkite, išsišokite, išrašykite pyktį popieriaus lape ar jį iškvėpuokite, kol pajusite palengvėjimą. Nukreipkite savo dėmesį, prisimindami ką nors gražaus. Jei pyktis užklupo jus darbe ar svečiuose, pasakykite sau, kad papyksiu grįžęs į namus – nukeltas pyktis turi tendenciją praeiti. Pirminė reakcija dažnai būna pernelyg grėsminga, o davus sau šiek laiko grįžta blaivus protas ir viskas neatrodo taip baisiai.
Jei su kažkuo kivirčijatės, nespręskite konflikto tuoj pat. Duokite sau ir oponentui šiek tiek laiko – prieš kiekvieną ištartą žodį minutėlę pagalvokite, net jei pašnekovas beria žodžius kaip žirnius, savuosius pasverkite. Jei kitas žmogus pernelyg įsikarščiavęs, ramiai paprašykite šitą situaciją aptarti vėliau. Geriau atsitraukti nei amžiams susipykti. Įtūžiui praėjus, jautrumui nuslūgus bus ne tik lengviau išsiaiškinti, kodėl kilo pyktis, bet ir rasti abiems priimtiną sprendimą, kaip pabaigti šitą situaciją ir jos daugiau nekartoti.
Paklauskite savęs, ką galite padaryti
Kai aiškiai įvardijate, kodėl pykstate, daug aiškiau galite suprasti, ko jūs iš tiesų norite ir ką galite padaryti, kad tai pasikeistų. Gal kilęs pyktis įspėja, kad metas pradėti rūpintis savo ar artimųjų poreikiais, kuriuos primiršote. Gal metas keisti darbą ar gyvenimo būdą, o gal tiesiog paleisti praeitį ir pradėti naują gyvenimo etapą. Svarbiausia aiškiai įsivardinti, kodėl pykstate.
Ko nevertėtų daryti, kai pykstate
- Kai esate užvaldyti pykčio, nepriimkite jokių kardinalių sprendimų – skyrybos, išėjimas iš darbo ir kiti svarbūs dalykai negali būti nulemti įsiūčio akimirką. Esminius sprendimus reikia ilgai ir gerai apgalvoti.
- Neįžeidinėkite kitų žmonių. Net jei siaubingai pykstate dėl kito žmogaus poelgio, nežeminkite jo, neprasivardžiuokite. Įvardinkite veiksmą, kuris jus išvedė iš pusiausvyros, tiksliai pasakykite, kokio elgesio negalite toleruoti.
- Nepulkite visam pasauliui blogai kalbėti apie žmogų, ant kurio pykstate. Jums išsiaiškinus ir susitaikius, to žmogaus reputacija kitų akyse gali būti negrįžtamai sugadinta.
- Laikykitės toliau nuo išmaniųjų technologijų ir socialinių tinklų. Apimti įsiūčio prišnekame įvairiausių dalykų. Jei piktos žinutės ar laiškai gali likti tik tarp dviejų žmonių, tai piktus įrašus socialiniuose tinkluose gali pamatyti šimtai žmonių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Psichologas: „Jeigu norite susipykti su draugu, paskolinkite jam pinigų“
Sekite naujienas ir mūsų „Facebook“ puslapyje!