Ankstus rudens rytas Žaliųjų ežerų paplūdimyje. Socialinių iniciatyvų kūrėja Indrė Stonkuvienė (35) ir atlikėjas Vidas Bareikis (35) čia leisdavo pirmuosius pažinties rytus, lankosi čia iki šiol. Miško takeliu nueina bent tris kilometrus ir neria į vandenį. Vasara ar žiema – jokio skirtumo, svarbu, kad vienam aptingus kitas čiuptų už rankos ir neleistų pasiduoti. Taip jie kartu ir gyvena, vienas kitą mylėdami ir besąlygiškai palaikydami, lygiai dvejus metus.
Nuo namų, kuriuose esate įsikūrę, iki Žaliųjų ežerų paplūdimio – ne toks ir mažas atstumas. Kodėl kasdien rytais pasivaikščioti susitinkate būtent čia?
Vidas: Balsiuose turiu namą, kuris dabar nuomojamas kitiems, todėl puikiai pažįstu apylinkes. Fantastiška vieta: rytais nėra žmonių, aplink tyla, o gamtos grožis – neišpasakytas. Jau antrą sezoną ištisus metus kartu su Indre čia mankštinamės ir maudomės.
Indrė: Labai geras dienos startas. Nors kartais ir šaltoka, padaręs apšilimą nekantrauji kuo greičiau bristi į ežerą. Apima visai kita energija, o kūnas nuo šoko, kurį šaltuoju sezonu juokais vadiname „adidadidadidada“, tiesiog įsikrauna. Jeigu kasdienį maudynių ritualą praleidžiame, atsiranda graužatis: „Galėjai anksčiau atsikelti, nuvažiuoti...“ Užtat dviese smagiau, o kai vienas palūžta, kitas imasi iniciatyvos.
Keisti senus įpročius paskatino Vidas?
Indrė: Judėjimą atradau per televizinį šokių projektą, bet jam pasibaigus sporto fainumo taip ir nepajutau. Aktyvi fizinė veikla daugiau buvo kančia negu džiaugsmas, nors bėgimu nesižaviu iki šiol. Anksčiau visą laiką gyvenau siekdama kokio nors tikslo: atsikratyti nepageidaujamų kilogramų, įtilpti į tam tikrą suknelę. Visa tai įgyvendini ir vėl grįžti į senas vėžes.
O štai Vido dėka prieš dvejus metus supratau, kad sportas yra ne kas kita kaip įpročio reikalas. Pasitarnavo ir karantinas, nes nebebuvo pasiteisinimų, jog neturi tam laiko. Nuostabu šalia turėti partnerį, kuris parodo, kad sportuoti galima ir kitaip – po truputį. Kadaise neturėjau tinkamo pavyzdžio, kaip sportą prisijaukinti. Labai svarbu, kaip šalia esantis žmogus tave tam paskatina.
Jei numeta sporto klubo abonementą ir dar užberia druskos ant žaizdos: „Pasižiūrėk į save, laikas pajudėti!“, po tokių žodžių tik dar labiau sulendi į kiautą ir elgiesi priešingai. Buvo daug psichologinių momentų, mamiškų dalykų, kompleksų, todėl emociškai man buvo sudėtinga keisti savo gyvenimą iš pagrindų. Bet dabar jau kurį laiką esu pamynusi senas taisykles ir kuriu naujas.