Pavasarinis peršalimas – žolininkė pataria, kokių natūralių priemonių imtis

Pavasarinis peršalimas / Shutterstock nuotr.
Pavasarinis peršalimas / Shutterstock nuotr.
Austėja Matusaitė
Šaltinis: Žmonės
2022-04-05 14:29
AA

Ilgai lauktas pavasaris atneša ne tik džiugią nuotaiką, norą pasipuošti lengvesniais drabužiais, bet ir netikėtą peršalimą. Po žiemos neatsigavęs kūnas, vitaminų trūkumas ir siaučiantys virusai tiesiog garantuoja varvančią nosį ar gerklės skausmą. Tad kaip gi apsisaugoti ir kodėl sprendimo ieškoti verta lietuviško kaimo pievose? Apie tai pasakoja ir patarimais dalijasi „Levandų Ūkio“ žolininkė Otilija Stirkienė.

Pasak ekspertės, stiprinti imuninę sistemą ir padėti susirgus gali tinkamai parinktos Lietuvos pievose augusios ir išdžiovintos žolelės. Jų arbata ir užpilai nuo seno naudojami senovės medicinoje. O stiprus ir su niekuo nesulyginamas efektas gali būti puikia alternatyva vaistams. Vienos tokių žolių – monarda, vaistinė dirvuolė, anyžinis lofantas ir ėžiuolė. 

„Visos šios vaistažolės turi imuninę sistemą stiprinančių savybių. Jų vartojimas ir panaudojimas iš ties platus. Štai monarda tinka kvėpavimo takų ligų profilaktikai, gerina atsikosėjimą, lengvina nosies užgulimą, malšina gerklės skausmą, mažina gripo simptomus.

Ežiuolė – slopina uždegimą ir skausmą, pasižymi antibakteriniu ir antivirusiniu poveikiu. Vaistažolė ypač naudinga ir svarbi pavasario laikotarpiu, kada orai yra permainingi ir žmonių imuninė sistema yra lengviau pažeidžiama. Ežiuolėse esantys fenoliai – padeda greičiau atgauti jėgas, net jei jau jaučiatės sergantys.

Vaistinė dirvuolė – žolė gydūnė, karalių žolė – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi – tikra vaistažolių karalienė. Naudojama palaikyti tinkamai kepenų, blužnies, kasos, t.y. visos virškinimo sistemos veiklai. Be kita ko, augalo arbata tinkama viduriavimui stabdyti. Taip pa tinka imuniteto stiprinimui, kvėpavimo takų funkcijoms pagerinti, lengvina atsikosėjimą.

Anyžinis lofantas – švelnina kosulį, stiprina širdies veiklą, žadina apetitą. Ypač turtingas mikroelementais. Jis sukaupia beveik visą cheminių elementų lentelę. Jame yra seleno, cinko, vario, chromo, mangano, ko mažai būna kituose augaluose ir kurie labai reikalingi žmogaus organizmui. Visus šių augalų žiedus ir lapus, ūglius galima naudoti gydomosioms arbatoms paruošti. Būtent tokias kruopščiai savo rankomis nurenkame, natūraliai džioviname savo ūkyje ir rekomenduojame paragauti“, – vardino O.Stirkienė. 

„Levandų Ūkio“ žolininkė Otilija Stirkienė.

Žolininkės teigimu, arbata – paprasčiausias būdas, kurį galima vartoti profilaktiškai. O platus jų pasirinkimas nepabos. Tiesa, moteris rekomenduoja atkreipti dėmesį tik į ekologiškas arbatas bei jų kilmę. O ir toli ieškoti nereikia, visos išvardintos žolės auga čia, Lietuvoje.

„Norėdami būti sveiki, turėtumėte dėmesį skirti ir rinktis tik patikrintus, švarius ir ekologiškus produktus. Daugelis net nesusimąsto, tačiau itin svarbus ir arbatžolių auginimas, apdorojimas, rinkimas, džiovinimas ir kitos technologijos. Kelias iki kol arbatžolės pasiekia jūsų stalą tai pat reikšmingas.

Nesiūlau pirkti produkcijos iš egzotiškų šalių, arbatžolių vasarą susirinkite ir išsidžiovinkite patys. Jei to padaryti neturėjote galimybės, jų įsigykite iš žolininkų, ūkių. Tokiu būdu būsite garantuoti, jog visas augalo augimo procesas – nuo sėklos ar daigelio pasodinimo, iki augalo susiformavimo ir užaugimo vyko švarioje aplinkoje ir žemėje. Augalų džiovinimas nevyko cheminiu būdu, o transportavimo metu nebuvo pažeistos pačios arbatžolės. Tiesa, natūralus produkto savybės be nereikalingų priemaišų užtikrina norimą, geresnį rezultatą“, – dėstė žolininkė.

O.Stirkienė įsitikinusi, pavasariniam peršalimui pakaks ir natūralios medicinos priemonių. O nuolatos stiprinama imuninė sistema leis greičiau pasveikti ir atgauti jėgas. Tiesa, žolininkė primena, jog sveikatinimo priemonės turi žengti koja kojon su sveika ir subalansuota mityba bei kokybišku poilsiu. Greitesnių rezultatų padės pasiekti ir kasdienė mankšta bei lengvas sportas.

„Kai medicina dar nebuvo tiek pažengusi, kiek yra dabar, kai dar nebuvo sukurta tiek cheminių preparatų ir vaistų, žmonės įvairius negalavimus gydėsi vaistažolėmis ir kitais naudingais augalais, kurie buvo randami natūralioje aplinkoje. Jų arbatomis, tinktūromis, tepaliukais ir panašiomis alternatyviomis priemonėmis buvo sprendžiamos įvairios problemos bei negalavimai. Todėl ir dabar rekomenduoju atsigręžti į natūralumą: tinkamai parinktų žolelių poveikis nedaro jokios žalos organizmui, atvirkščiai prisotina jį reikiamų medžiagų bei vitaminų.

Žinoma, investuokite ir į kokybišką miegą, skirkite laiko poilsiui, bent keliolika minučių pasimankštinkite, į savo racioną įtraukite daugiau sveiko maisto alternatyvų ir pamatysite, sirgsite kur kas mažiau. Ir pradėkite jau dabar – vakarais pasivaišinkite sveikos arbatos puodeliu, ryte ją galite pakeisti ir kasdienę kavą. Rezultatą pajusite visai netrukus“, – ragino žolininkė Otilija.